Kauno regioniniame valstybės archyve, bei Alytaus ir Marijampolės filialuose saugomi dokumentai

Kauno regioninis valstybės archyvas yra vienas didžiausių Lietuvoje. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis Archyve saugoma 1 milijonas 760 tūkstančių 368 apskaitos vienetai archyvinių dokumentų, suskirstytų į 3 878 fondus, kurie užima per 14 978 tiesinius metrus lentynų:

   1. Kaune - 1 321 556 apskaitos vienetų archyvinių dokumentų, suskirstytų į 2448 fondus, užimančius 10 524 tiesinius metrus lentynų;

    2. Alytaus filiale - 184 693 saugojimo vienetai archyvinių dokumentų, suskirstytų į 682 fondus ir užimantys 2160 tiesinių metrų lentynų;

   3. Marijampolės filiale - 254 119 saugojimo vienetų archyvinių dokumentų, suskirstytų į 777 fondus ir užimančius 2294 tiesinius metrus lentynų.

   Saugomų archyvinių dokumentų geografija – buvusios Kauno gubernijos, dabartinių Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių teritorijos. Patys seniausieji Archyve saugomi pavieniai Pažaislio vienuolyno dokumentai siekia XVII a., tačiau didžioji dauguma saugomų dokumentų yra  vėlesnio laikotarpio - nuo XIX a. pradžios iki mūsų dienų. Kauno regioniniame valstybės archyve sukaupti dokumentų fondai yra plačiai naudojami rengiant įvairius juridinius faktus patvirtinančias Archyvo pažymas, tiriant Lietuvoje vykusius įvairius politinius, socialinius, demografinius, kultūrinius procesus, valsčių, miestų ir miestelių bei kaimų, Lietuvos tautinių bendruomenių istoriją, architektūros paveldą. Archyvo fondai nuolat papildomi Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskrityse veikiančių savivaldos institucijų ir įstaigų bei juridinių ir privačių fizinių asmenų veiklos dokumentais. 

Nacionalinio dokumentų fondo dalis saugoma Kaune

  Rusijos imperijos įstaigų dokumentų kompleksą sudaro Kauno gubernijos teritorijoje (tuometinėse Kauno, Panevėžio, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Ukmergės ir Zarasų apskrityse) veikusių carinės Rusijos įstaigų fondai. Tai - Kauno civilinio gubernatoriaus kanceliarijos, Kauno gubernijos valdybos ir jos skyrių, Kauno gubernijos braižyklos, Kauno gubernijos valstybės turtų valdybos, gubernijos bei apskričių teismų, žemėtvarkos, karo prievolės komisijų, Kauno gubernijos valstiečių reikalų komisijos, Kauno gubernijos draugijų veiklos komisijos, Kauno miesto dūmos ir valdybos, miestiečių, amatų ir valsčių valdybų, apskričių policijos įstaigų ir kt. fondai. 

   Lietuvos Respublikos (1919–1940 m.) bei vokiečių okupacijos (1941–1944 m.) laikotarpio dokumentų kompleksą sudaro Kauno mieste bei tuometinėje Kauno apskrityje veikusių vietos savivaldos institucijų, švietimo, gydymo įstaigų, privačių įmonių dokumentai: tai Kauno miesto ir apskrities savivaldybių, Kauno miesto savivaldybės butų, finansų, pasų, statybos, socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, tiekimo, turtų, ūkio, vandentiekio – kanalizacijos skyrių, Kauno miesto ir apskrities mokesčių inspekcijų, Kauno pradžios mokyklų inspektoriaus, Kaune veikusių valstybinių bei kai kurių privačių gimnazijų, gydymo įstaigų, Kauno pramonės bei prekybos įmonių ir kt. dokumentų fondai. 

   Sovietų okupacijos laikotarpio dokumentų kompleksą (1940–1941 ir 1944–1990 m.) sudaro dabartinėje Kauno apskrities teritorijoje (Kauno mieste ir Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonuose) veikusių valstybės ir vietos savivaldos institucijų, teismų, notarinių kontorų, pramonės, žemės ūkio įmonių, švietimo, kultūros, mokslo, gydymo įstaigų, visuomeninių organizacijų fondai, tarp kurių yra stambiausių Kauno pramonės įmonių, projektavimo ir mokslinio tyrimo institutų, aukštųjų mokyklų veiklos dokumentai.

  Nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1990 m.) dokumentų kompleksą sudaro dabartinėje Kauno apskrities teritorijoje veikusių ir veikiančių valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, asmenų fondai, tarp jų - Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos, Nepriklausomybės Akto signatarų Egidijaus Bičkausko, Algirdo Patacko ir kiti fondai.