Centraliniam valstybės archyvui – 105 metai Įdomieji dokumentai
Spalio 19 d. minėjome 105-ąsias Centralinio valstybės archyvo įkūrimo metines – datą, žyminčią nepriklausomos Lietuvos archyvų sistemos pradžią. Ši sukaktis – proga prisiminti ne tik archyvo įkūrimo aplinkybes, bet ir iššūkius, su kuriais susidurta siekiant išsaugoti Lietuvos dokumentinį paveldą.
1921 m. spalio 19 d. švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą. Jame buvo numatyta, kad archyvas turi saugoti iki Lietuvos Respublikos įkūrimo veikusių valstybinių ir savivaldybių įstaigų archyvus, kaupti kasdienei veiklai nebereikalingus ir likviduojamų įstaigų archyvus, taip pat privačių asmenų bei visuomeninių organizacijų dokumentus, turinčius valstybinę, visuomeninę ir mokslinę vertę. Archyvas įsikūrė Kauno tvirtovės VII forto patalpose, kurios pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą buvo pritaikytos dokumentams saugoti.
Be Centralinio valstybės archyvo, Lietuvoje veikė ir kitų įstaigų archyvai. Kaune veikė miesto savivaldybės archyvas, kuriame, be naujesnių dokumentų, buvo saugomos ir XIX a. carinės Rusijos valdymo bei Kauno gubernijos laikotarpio bylos. 1921 m. sausio 18 d. įkurtas atskiras kariuomenės archyvas, kuriame buvo saugomi įvairių kariuomenės dalinių ir įstaigų dokumentai. Krašto apsaugos ministerija taip pat turėjo atskirą istorijos archyvą, veikusį Vytauto Didžiojo universitete, o įvairūs muziejai kaupė ir saugojo rankraščius bei kitas rašytines kultūros vertybes.
Skirtinga įstaigų archyvų veiklos tvarka kėlė teisinių ir organizacinių iššūkių. Kadangi nebuvo bendro archyvų veiklą reglamentuojančio įstatymo, kilo klausimų, kuriuos dokumentus ir bylas būtina saugoti pačiose įstaigose, kuriuos perduoti Centraliniam valstybės archyvui, o kuriuos galima sunaikinti. Šios problemos ypač išryškėjo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, kai ėmė trūkti vietos archyvų saugyklose.
Bendrą archyvų ir archyvinės medžiagos teisinio reglamentavimo klausimą pradėta spręsti dar 1935 m. Centralinio valstybės archyvo vedėjo Juozapo Stakausko iniciatyva buvo parengtas įstatymo projektas, tačiau jis taip ir nebuvo priimtas.
Archyvų dokumentų išsaugojimo problemos buvo aptariamos ir to meto spaudoje. 1938 m. vasario 26 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ paskelbtame straipsnyje „Mūsų archyvinės medžiagos tvarkymo reikalas“ autorius išreiškė susirūpinimą, kad dėl netinkamo archyvinių dokumentų saugojimo ir vietos stokos archyvuose gali būti prarasta daugybė Lietuvos istorijai reikšmingų šaltinių. Pasak autoriaus, net ir menkiausias istorinis faktas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis nereikšmingas, žvelgiant iš istorinės perspektyvos gali įgyti didelę vertę. Manoma, kad straipsnio autorius buvo žurnalistas, kraštotyrininkas, muziejininkas ir istorikas Adolfas Nezabitauskis, kurio inicialai (A. N.) nurodyti publikacijoje.
1938–1940 m. buvo toliau svarstomas bendro archyvų įstatymo klausimas ir mėginama ieškoti tinkamiausių sprendimų, tačiau Lietuvos Respublikai nepavyko įstatymo priimti iki sovietinės okupacijos 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šalies archyvų sistemos raida pakrypo kita linkme – archyvai buvo pertvarkyti pagal sovietinį modelį.
Minėdami Centralinio valstybės archyvo įkūrimo 105-ąsias metines, prisimename ne tik nepriklausomos Lietuvos archyvų sistemos ištakas, bet ir iššūkius, su kuriais susidurta siekiant išsaugoti dokumentinį paveldą. Tarpukariu keltas tinkamo dokumentų saugojimo ir bendros archyvų sistemos organizavimo klausimas primena, kad istorinių šaltinių išsaugojimas reikalauja nuolatinio dėmesio, atsakingo požiūrio ir ilgalaikės perspektyvos. Archyvuose saugomi dokumentai – ne tik valstybės ir visuomenės istorijos liudytojai, bet ir neatsiejama mūsų kultūrinio paveldo bei istorinės atminties dalis. Jų išsaugojimas padeda geriau pažinti praeitį, suprasti savo valstybės raidą ir išsaugoti šį palikimą ateities kartoms.
Tekstas parengtas remiantis: Keršytė, Nastazija. „Archyvų saugyklose.“ Lietuvos istorijos metraštis 1995 (Vilnius, 1996), 341–350.
Lietuvos aidas. 1938 m. vasario 26 d., Nr. 90, p. 4.
Dokumentas – „Lietuvos aidas“ straipsnis „Mūsų archyvinės medžiagos tvarkymo reikalas“. 1938 m. vasario 26 d. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 850a, l. 50.
Atnaujinimo data: 2026-10-23
Taip pat skaitykite:
Spalio 15-oji - Pasaulinė baltosios lazdelės diena
Filmų seansai archyve paskutinį spalio trečiadienį!