Pagerbiame Eleną Spirgevičiūtę Įdomieji dokumentai

Šiandien pagerbiame kankinę, Dievo tarnaitę Eleną Spirgevičiūtę (1924–1944), kuri 1944 m. sausio 4 d. sovietinių partizanų buvo paniekinta ir nužudyta savo šeimos namuose, pasirinkdama mirtį už skaistybę.

Elena Spirgevičiūtė gimė 1924 m. gruodžio 22 d. Kaune. Nuo pat vaikystės E. Spirgevičiūtė buvo atsidavusi tikėjimui, religinga. Lankė Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnaziją (nuo 1940 m. – Kauno VIII gimnazija, dab. Kauno „Saulės“ gimnazija). Būdama dvasinga, turėjo svajonę padėti žmonėms, o ypač – vaikams. Siekdama tapti vaikų gydytoja, 1943 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, kuris netrukus buvo uždarytas. E. Spirgevičiūtė nusprendė pasukti pedagogikos keliu, todėl išklausė mokytojų kursus, tačiau dėl karo suirutės neteko galimybės dirbti mokytoja.

Vėlų 1944 m. sausio 3-iosios vakarą į E. Spirgevičiūtės šeimos namus (Tvirtovės al. 91, Kaunas) įsiveržia keturi rusiškai kalbantys vyrai, prisistatę policininkais. Iš tiesų tai buvo sovietiniai partizanai. Namuose tuo metu buvo E. Spirgevičiūtė su savo tėvais Elena ir Stasiu Spirgevičiais, seserimi Sabina Spirgevičiūte bei broliu Česlovu Spirgevičiumi. S. Spirgevičius nieko blogo neįtardamas įsileidžiaįsibrovėliuspro kiemo vartelius.Įsiveržę į namus, įsibrovėliai susodina Spirgevičius viename kambaryje bei juos žemina, pradeda puotauti ir girtuokliauti, vogti vertingus daiktus. 

Šalia gyvenanti E. Spirgevičiūtės teta Stasė Žukaitė išgirsta triukšmą ir nusprendžia apsilankyti Spirgevičių name. Turėdama galimybę S. Žukaitė bando pakviesti pagalbos, tačiau įsibrovėliai, supratę jos ketinimus, ją nušauna. 

Įsibrovėliai pradeda seksualiai priekabiauti prie E. Spirgevičiūtės reikalaudami paklusti jų norams, tačiau ji atsisako. Ilgainiui jie imasi grasinti E. Spirgevičiūtei ir jos šeimos nariams, kad juos nužudysią, tačiau mergina neišsigąsta ir išlieka rami.

Į kambarį, kuriame įspęsti Spirgevičiai, išsprukusi užeina E. Spirgevičiūtė. Ji peržegnoja savo šeimos narius ir patikina, jog jie liks gyvi.. E. Spirgevičiūtė netrukus įsibrovėlių pašaukiama atgal sugrįžti į kambarį. Iš šio kambario staiga pasigirsta šūvis. Sovietiniai partizanai nušauna E. Spirgevičiūtę, nes ji, vedina savo moralinių įsitikinimų, atsisako vykdyti jų nurodymus ir lytiškai santykiauti su jais. 

1944 m. sausio 6 d. Elena Spirgevičiūtė ir Stasė Žukaitė buvo palaidotos Kauno senosiose kapinėse (dab. Ramybės parkas). 1957 m. sovietų valdžia likvidavo šias kapines, todėl jų palaikai buvo perkelti į Eigulių kapines. 2021 m. gegužės 29 d. E. Spirgevičiūtės palaikai palaidoti Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje, jos gimtojoje parapijoje. 

1984 m. pradėta rinkti medžiaga E. Spirgevičiūtės beatifikacijai (kankinystės deklaravimui). 2000 m. pradėta E. Spirgevičiūtės beatifikacijos byla.

------------

Apie Eleną Spirgevičiūtę plačiau kviečiame skaityti Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) parengtoje virtualioje parodoje „Aš mirsiu, o jūs gyvensite“ (2018 m.): https://bit.ly/3DDR8wy. 

Kauno regioniniame valstybės archyve yra saugomi Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazijos (Kauno VIII gimnazijos) mokinės Elenos Spirgevičiūtės bylos dokumentai.

Vienas jų – Elenos Spirgevičiūtės Kauno VIII gimnazijos baigimo atestatas.

1943 m. birželio 5 d. KRVA. F. R-1021, ap. 2, b. 233, l. 3-3 a.p.

Atnaujinimo data: 2025-01-06

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve