Prisimenant Lietuvos žydų gelbėtojus (I dalis) Įdomieji dokumentai

Vakar, kovo 15 d., Lietuvoje buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Minint šią sukaktį kviečiame prisiminti Lietuvos žydų gelbėtojus. Vieni iš jų – kauniečiams puikiai žinomi gydytojas Pranas Mažylis (1885–1966), jo žmona Antanina Bliūdžiūtė-Mažylienė (1894-1992) ir dukra Liūda Mažylytė (1926-2015).

Pranas Mažylis buvo gydytojas akušeris, vienas moderniosios akušerijos pradininkų Lietuvoje. 1922 m. Kaune jis įkūrė Akušerių mokyklą, o Lietuvos universitete – Akušerijos ir ginekologijos katedrą, kuriai vadovavo 1922–1940 m. ir 1944–1966 m. 1935 m. P. Mažylio užsakymu Putvinskio g. 3 pradėtas statyti naujas pastatas, kuriame buvo įrengti modernūs gimdymo namai. Statybos darbams vadovavo inžinierius Isakas Judelevičius. Naujai pastatyto pastato 3–4 aukštuose veikė gimdymo namai, o kitoje jo dalyje buvo įrengti butai, kuriuose apsigyveno Mažylių šeima ir ligoninės personalas.

1941 m. birželio 22 d., prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, į Mažylių buto duris pasibeldė inžinierius I. Judelevičius, prašydamas prieglobsčio. P. Mažylis, pasitaręs su žmona, kelioms dienoms apgyvendino jį savo buto bibliotekoje. Vėliau I. Judelevičius kartu su šeima persikėlė į Kauno getą, nes tuo metu dar buvo sunku numatyti, koks likimas laukia žydų bendruomenės kitoje Neries pusėje. 1943 m. jis vėl sugrįžo į Mažylių namus ir čia praleido keletą mėnesių, kol, padedamas P. Mažylio, išvyko į Utenos apskritį. Frontui traukiantis buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją, kur sulaukė išvadavimo.

I. Judelevičius nebuvo vienintelis žydų tautybės asmuo, kuriam Mažylių šeima išgelbėjo gyvybę. 1943–1944 m. jų namuose gyveno maža mergaitė Lilijana Levintoffaitė. Jos tėvas Ilija Levintoffas dar prieš karą iš Mažylių šeimos nuomojosi butą Kęstučio gatvėje. Mergaitė buvo saugiai priglausta ir ja rūpintasi iki 1944 m. vasaros, kai ji buvo perkelta į kaimą netoli Marijampolės pas P. Mažylio seserį.

1944 m. liepą, artėjant frontui, vokiečiai pradėjo likviduoti Kauno getą. Tik per plauką Lilijanos tėvui I. Levintoffui pavyko pasprukti gyvam. Neturėdamas kur slėptis, jis kreipėsi į Mažylių šeimą, kurie apgyvendino jį savo buto rūsyje. 1944 m. rugpjūčio 1 d., vokiečiams atsitraukus, I. Levintoffas išvyko į Marijampolę pas savo dukrą.

Jauniausia Mažylių išgelbėta gyvybė -  Grigorijus Teperis, kurį 1944 m. pavasarį šeima rado prie gimdymo namų durų. Šis „pamestinukas“ nebuvo atsitiktinumas – tai buvo iš anksto apgalvotas P. Mažylio ir mokytojos Petronėlės Lastienės sumanymas, siekiant apsaugoti ir išgelbėti žydų kilmės kūdikio gyvybę. Ligoninėje kūdikiu rūpinosi P. Mažylio darbuotojai, kurie pasirūpino berniuko sveikata. Vokiečiams pasitraukus iš Kauno, vieną dieną P. Lastienė į ligoninę atvedė jauną karinę uniformą vilkintį vaikiną. Paaiškėjo, kad tai buvo mažojo berniuko dėdė, kuris pasiėmė kūdikį į savo globą.

Pasak P. Mažylio anūko, Liudo Mažylio, 1941–1944 m. laikotarpiu jo seneliai galėjo būti priglaudę ir kitus žydus, tačiau sunku nustatyti tikslų šios šeimos išgelbėtų žmonių skaičių.

Tekstas parengtas pagal virtualios parodos ,,Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ informaciją.

Atnaujinimo data: 2026-03-27

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve