2026-ieji skirti vyskupui Motiejui Kazimierui Valančiui Įdomieji dokumentai

2026-ieji paskelbti Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais, minint 225-ąsias Lietuvai nusipelniusio švietėjo, rašytojo, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus ir visuomenės veikėjo gimimo metines.

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. (pagal Julijaus kalendorių – vasario 16 d.) Nasrėnų kaime, Salantų parapijoje, dabartiniame Kretingos rajone. Jo tėvai, Mykolas Valančius ir Ona Stonkutė-Valančienė, buvo laisvi ir pasiturintys valstiečiai. Motiejus augo gausioje šeimoje: turėjo du brolius – Mykolą ir Feliksą – bei dvi seseris, Marijoną ir Petronėlę.

M. Valančiaus dėdė, taip pat vardu Motiejus, buvo kunigas, todėl tikėtina, kad jo paraginti tėvai nusprendė Motiejų kartu su broliu Mykolu leisti į kunigus. 1816-1821 m. (kitais duomenimis įstojo 1817 m.) jis mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų gimnazijoje. Nuo pat mažens M. Valančius rodė didelį imlumą mokslui, todėl gimnazijoje pateko tiesiai į antrą klasę. 1822-1824 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, o ją baigęs, kaip gabus klierikas, buvo pasiųstas tęsti studijų Vyriausiojoje Vilniaus kunigų seminarijoje. Įgijęs teologijos kandidato laipsnį, 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje M. Valančius buvo įšventintas kunigu.

Kunigo veiklą M. Valančius pradėjo kapelionaudamas Mozyriaus mokykloje (dabartinėje Baltarusijos Gomelio srityje). 1834–1840 m. jis dirbo Kražių gimnazijoje, kur ėjo mokytojo, kapeliono ir bibliotekininko pareigas. 1840 m. M. Valančius pradėjo profesoriauti Vilniaus dvasinėje akademijoje. 1842 m. akademija su visa bendruomene buvo perkelta į Sankt Peterburgą, kad galėtų atkakliai būti stebima caro. Dėl pablogėjusios sveikatos 1845 m. M. Valančius grįžo į Žemaitiją ir pradėjo eiti Žemaičių kunigų seminarijos rektoriaus pareigas. 1850 m. buvo paskirtas Žemaičių vyskupu.

Būtent tapęs vyskupu M. Valančius ėmėsi nuosekliai plėsti lietuvių kalbos vartojimą Žemaičių vyskupijoje. Tuo metu viešajame ir oficialiajame dvasininkijos gyvenime vyravo lenkų kalba, tačiau nuo pat vyskupystės pradžios M. Valančius rūpinosi, kad kunigai visoje vyskupystėje mokėtų lietuviškai ir šia kalba bendrautų su liaudimi. Jis taip pat ragino kunigus rengti lietuviškas religines knygeles, kurios turėjo skatinti tikinčiuosius melstis gimtąja kalba. Dėl to prie bažnyčių buvo steigiamos parapinės mokyklos, kurios turėjo padėti valstiečiams išmokti skaityti ir rašyti.

Kitas svarbus vyskupo laimėjimas buvo masinio blaivybės sąjūdžio organizavimas. Girtuoklystė XIX a. antroje pusėje Lietuvoje buvo itin paplitusi socialinė yda, trukdžiusi valstiečiams telktis ir palaikusi jų priklausomybę nuo caro valdžios. Apsvaigęs valstietis negalėjo kritiškai mąstyti apie savo padėtį, todėl sunkiai galėjo priešintis valdžiai, kuri toleravo ir net palaikė šią priklausomybę.

1858–1864 m. veikusios blaivybės brolijos padarė didžiulę įtaką valstiečių blaivybei. Remiantis 1860 m. liepos 25 d. Vilniaus generalgubernatoriui Vasilijui Nazimovui pateiktais duomenimis, Žemaičių vyskupijoje iš 197 parapijų blaivybės įžadus buvo davę net 83,2 % katalikų gyventojų – tai sudarė apie 690 tūkst. žmonių.

Po 1864 m. įvesto spaudos lotyniškomis raidėmis draudimo M. Valančius buvo perkeltas iš Varnių į Kauną, kur jį nuolat sekė policija ir gubernatoriaus administracija. Nepaisydamas galimų represijų, jis ėmėsi organizuoti lietuviškų knygų spausdinimą Rytų Prūsijoje, o pats išleido potvarkį, kuriuo įpareigojo kunigus katekizmo mokyti lietuvių kalba. Vyskupas taip pat rėmė slaptų daraktorinių mokyklų steigimą, kuriose vaikai buvo mokomi skaityti ir rašyti gimtąja lietuvių kalba.

Spaudos draudimo laikotarpiu M. Valančius pats parašė ir išleido ne vieną lietuvių kalba parašytą knygelę: „Vaikų knygelę“, „Paaugusių knygelę“, „Pasakojimus Antano Tretininko“ ir daugumos pamiltą „Palangos Juzę“. Be to, jis parašė apie 70 įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų ir apsakymų.

Naudoti šaltiniai ir literatūra:

Visuotinė lietuvių enciklopedija – Motiejus Valančius

Lietuvos integralioji muziejų informacinė sistema – Motiejus Valančius

Aleksandravičius Egidijus, Kulakauskas Antanas. „Carų valdžioje. Lietuva XIX amžiuje“, 176-190. Vilnius: Baltos lankos, 1996.

Biržiška, Vaclovas. „Motiejus Valančius“. Iš: Motiejus Valančius iš arti ir iš tolo, sud. Juozas Jasaitis, 15. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.

Merkys, Vytautas. „Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“, 63-64, 124. Vilnius: Mintis, 1999.

Atnaujinimo data: 2026-02-26

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve