Sveikiname visus su Mokslo ir žinių diena! Įdomieji dokumentai
Sveikiname visus mokytojus ir mokinius, dėstytojus ir studentus su Mokslo ir žinių diena! Linkime, jog ateinančius mokslo metus Jus visada lydėtų sėkmė ir įkvėptų mokslo šviesa.
Šiandienos pasaulyje mokslas yra prieinamas didžiajai daliai žmonių. Visgi prieš šimtą metų švietimo situacija Lietuvoje buvo kur kas sudėtingesnė – nebuvo privalomojo pradinio mokslo, todėl raštingumo lygis šalyje buvo ganėtinai žemas. 1923 m. buvo įvykdytas Lietuvos gyventojų surašymas, kurio metu paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Kaune tuo metu buvo net 32,1 procento mažaraščių ir beraščių gyventojų. Nepaisant to, Kaune pats mokyklų tinklas buvo gan skurdus – mokyklos neturėjo nė savo nuosavų patalpų ir turėjo nuomotis ugdymo procesui mažai pritaikytas patalpas. Jaunai besikuriančiai valstybei radosi poreikis auginti išsilavinusią jaunuomenę, o privalomojo mokslo įvedimas pavestas savivaldybėms įgyvendinti.
Nors dar 1922 m. priimtoje pirmoje nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo įtvirtinta nuostata, jog pradžios mokslas yra privalomas, prireikė laiko, jog šis tikslas būtų pasiektas. Privalomojo pradžios mokslo diegimo procesas Lietuvoje tęsėsi netgi iki 1931 m. Visgi, istoriko Dangiro Mačiulio teigimu, tai nereiškė visuotinio raštingumo įgyvendinimo.
Kauno miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi vykdyti privalomąjį pradinį mokslą. 1928 m. vasario 9 d. įvykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje Jonas Vileišis pasiūlė privalomą ketverių metų pradinį mokymą įvesti 1928–1929 mokslo metais, pažymint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. 1928 m. vasarą mieste pradėta registruoti mokyklinio amžiaus (7–14 metų) vaikus.
Be abejo, Kaune pradėta statyti ir naujus mokyklos pastatus. Nors dar 1925 m. rugpjūtį buvo padėti pirmojo mokyklos pastato pamatai Trakų gatvėje, visgi šios mokyklos, vėliau pavadintos Vinco Kudirkos vardu, statybos užtruko, o pati mokykla atidaryta 1929 m. lapkričio 16 d. Antroji naujai iškilusi pradžios mokykla Kaune buvo Jono Jablonskio pradžios mokykla, stūksanti Žemaičių–Aušros gatvių kampe ir šiuo metu turinti gimnazijos statusą. Kiekvienam kauniškiui tai gerai atpažįstamas mokyklos pastatas, tačiau pirminis šios mokyklos architektūrinis sumanymas atrodė visai kitaip. 1924 m. inžinieriaus architekto Felikso Vizbaro nubrėžtame projekte regėti gan puošnus neogotikinis liaudies mokyklos rūmų statinys su 18 komplektų (klasių). Išlieka neaišku, kodėl šis projektas liko neįgyvendintas. Naujasis mokyklos projektas ir sumanymas išsiskyrė savo modernumu: mokykloje buvo suplanuota įsteigti kino salę, gimnastikos salę ir baseiną. Baseinas pagal paskirtį taip ir nebuvo pritaikytas, tačiau mokykla vis tiek atitiko to sveikatingumo principus ir naujovių tendencijas. Originalus šis mokyklos projektas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.
--
Kauno miesto savivaldybės liaudies mokyklų rūmų projektas. 1924 m. KRVA. F. 218, ap. 1, b. 247, l. 3.
