2025-05-13

Ieškant Lietuvos. Brazilija

Dėl įvairių aplinkybių istorijos bėgyje nemažas skaičius Lietuvos gyventojų pasklido po visą pasaulį. Brazilijoje šiuo metu gyvena didelis skaičius lietuvių kilmės gyventojų. Didžioji jų dalis atvyko į Braziliją 1926-1930 metais. Per šimtmetį būta visko: ir sunkesnių, ir geresnių laikų. Daugelis faktų apie Brazilijoje įsikūrusius lietuvius ir jų palikuonis negrįžtamai nugrimzdo į užmarštį.

Šiomis dienomis San Paule lankosi grupė archyvarų iš Lietuvos – Kauno regioninio valstybės archyvo (KRVA). Apsilankymo tikslai – susitikti su San Paule gyvenančiais lietuviais, kuriems rūpi savo praeities, savo istorijos išsaugojimas, susipažinti su išlikusiais jų istorijos liudytojais – archyviniais dokumentais, čia leistomis knygomis ir periodiniais leidiniais. O taip pat – paraginti saugoti savo istoriją, užfiksuotą rašytiniuose, garso ir vaizdo dokumentuose – rankraščiuose, organizacijų protokoluose, žmonių prisiminimuose, laiškuose, įvairiuose leidiniuose, garso įrašuose, filmuotoje medžiagoje ir pan., kadangi visi mes, tarsi medžio šakos, esame išaugę iš vieno, mums visiems bendro, kamieno, kurio vardas – Lietuva. Ir nesvarbu, kur ir kokiame pasaulio krašte esame – visų mūsų istorija yra unikali: vertinga ir saugotina.

Trumpo apsilankymo metu iš Lietuvos atvykę archyvarai susitiko su Lietuvių katalikų Šv. Juozapo bendruomenės atstovais Audriu Tatarunu ir Anna Paula Tatarunas; su Brazilijos lietuvių bendruomenės atstovu Claudio Kupstas; Brazilijos lietuvių sąjungos atstovais Willy Ambrozevičiumi, Yorge (Jurgiu) Prokopas, Cristina Petraityte, turėjo galimybę susipažinti su Lietuvių katalikų Šv. Juozapo bendruomenės archyvu ir periodiniais bei neperiodiniais leidiniais, Lietuvių moterų katalikių dokumentais, gausiu ir vertingu Brazilijos lietuvių sąjungos archyvu ir biblioteka. Archyvarų dėmesį patraukė itin svarbūs istorijos šaltiniai - šv. Juozapo bažnyčios archyve saugomos krikšto ir santuokų registracijos knygos, kuriose užfiksuota keli tūkstančiai lietuvių vardų ir pavardžių. Ankstyviausi įrašai siekia 1928-uosius metus, kai šv. Juozapo bažnyčia dar nebuvo pastatyta ir religinius patarnavimus lietuviams teikė šv. Antano bažnyčios kunigai.

Kaip žinome, baigiantis II-ajam pasauliniam karui, vengdami represijų, iš Lietuvos pasitraukė ir nemažai XX a. 3-4-ojo dešimtmečio Nepriklausomos Lietuvos elito atstovų. Dalis jų įsikūrė Brazilijoje. Tarp jų buvo ir žymus Nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas Eliziejus Draugelis. Susitikti su jo anūke Elvia Mara bei anūku Eliseu Leonidu, peržiūrėti nuotraukas, prisiminti Eliziejaus Draugelio gyvenimą San Paule, pamatyti ir užfiksuoti nuotraukose namus ir kambarį, kur jis praleido paskutines savo dienas, aplankyti jo kapą, parvežti į Lietuvą Eliziejaus Draugelio asmeninius užrašus ir kitus asmeninius artefaktus buvo išskirtinis Lietuvos archyvarų tikslas ir lūkestis.

Apsilankę San Paulo valstijos valstybiniame archyve susitikome su Archyvo direktoriumi profesoriumi Thiago Nicodemo, trumpai peržvelgėme archyvinius dokumentus, susijusius su Lietuvos gyventojų imigracija į Braziliją. Iš tokio pobūdžio dokumentų ypač paminėtini laivų, gabenusių imigrantus į Braziliją, keleivių sąrašai, kuriuose radome daug lietuviškų pavardžių.

Išskirtinius padėkos žodžius tariame Lietuvos Respublikos Generalinei konsulei Brazilijoje dr. Audrai Čiapienei, nuoširdžiai talkinusiai organizuojant Lietuvos archyvarų profesinę išvyką bei rūpestingai globojusiai vizito metu.