Kaip atrodė Laisvės alėja prieš daugiau nei 50 metų? Vytauto Bujausko nuotraukų palikimas Įdomieji dokumentai

Ar kada nors svarstėte, kaip atrodė Laisvės alėja prieš daugiau nei 50 metų?

Architektas Vytautas Bujaukas (1922–1999) savo darbu nemenkai prisidėjo prie Lietuvos architektūros raidos, taip pat pasižymėjo pedagoginėje ir visuomeninėje veikloje.

Vytautas Bujauskas gimė 1922 m. kovo 26 d. Marijampolėje. 1942 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją, o tais pačiais metais įstojo į VDU Architektūros fakultetą Kaune. 1950 m. įgijo architekto specialybę ir pradėjo dirbti universiteto Architektūros katedros asistentu. 1950–1971 m. dėstė Kauno politechnikos institute. 1959–1962 m. dirbo Kauno miesto vyriausiuoju architektu.

V. Bujauskas pasižymėjo darbštumu ir akademinėje veikloje, ir kūryboje. Per savo gyvenimo metus V. Bujauskas suprojektavo 35 visuomeninius pastatus ir per 100 gyvenamųjų namų įvairiuose Lietuvos miestuose. Parašė 56 mokslinius metodinius darbus, iš kurių 15 buvo paskelbta spaudoje. 1968 m. parašė ir apsigynė humanitarinių mokslų disertaciją, apie kurią buvo atsiliepta taip, jog nagrinėjama tema aktuali ir turi neabejotiną praktinę reikšmę. Disertacijoje V. Bujauskas pristatė Kauno miesto centro vystymo kryptis, o jo idėjomis buvo pasiremta vėliau sprendžiant centro išvystymo klausimą Kauno miesto generaliniame plane.

1971 m. Vytautas Bujauskas pradėjo dirbti Valstybinio dailės instituto Kauno vakariniame taikomosios dailės fakulteto skyriuje, buvo išrinktas Interjero ir įrenginių katedros vedėju. Vėliau paskirtas fakulteto dekano pavaduotoju Kauno skyriui, todėl jam teko nemažai organizacinio ir administracinio darbo. Būtent jo dėka Kauno vakarinio taikomosios dailės skyriui buvo parūpintos naujos patalpos dabartinėje Muitinės gatvėje, o taip pat atsirado dieninės interjero ir stiklo specialybių studijos.  1979 m. rugsėjo 28 d. atidarytas naujas Valstybinio dailės instituto mokomasis korpusas Kaune. V. Bujausko pastangomis buvo rekonstruoti studijoms reikalingi pastatai, įrengtos auditorijos, laboratorijos ir įsigyta visa būtiniausia įranga dailės studijoms.

V. Bujausko nuopelnai neliko nepastebėti. 1979 m. jam suteiktas Respublikos nusipelniusio meno veikėjo vardas. 1979 m. Bujauskas buvo išrinktas Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku, 1980 m. – Lietuvos architektų sąjungos pirmininko pavaduotoju. 1980 m. jam suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.

V. Bujauskas toliau entuziastingai dirbo. 1983 m. Valstybės dailės institutas buvo perorganizuotas į Pramoninės dailės fakultetą, o V. Bujauskas buvo išrinktas šio fakulteto dekanu. Naujasis fakultetas apėmė Kaune esančias tekstilės, keramikos, stiklo, interjero specialybes ir Klaipėdos vaizdinės informacijos specialybę. 1980–1987 m. V. Bujauskas vadovavo šio fakulteto kūrybinės ir poilsio erdvės projektavimui bei Gelgaudės pilies komplekso restauracijai.

 Aprašymas rengtas remiantis Lietuvos dailės istorikės dr. Apolonijos Valiuškevičiūtės parengta Vytauto Bujausko biografija, skirta leidiniui apie Kauno dailės institutą. KRVA. F. 2314, ap. 6, b. 18

---

1-oji nuotrauka – Pieno centro nuotrauka iš 1968 m. Vytauto Bujausko disertacijos „Miesto centro rekonstrukcijos architektūriniai-planiniai klausimai (Kauno pavyzdžiu)“. KRVA. F. 2314, ap. 6, b. 4, l. 11.

2-oji nuotrauka – Laisvės alėjos pastatas prie dab. Kauno miesto savivaldybės rūmų. Nuotrauka iš 1955 m. Vytauto Bujausko fotoalbumo „Gyvenamieji namai. Kaunas, Vilnius, Klaipėda“. KRVA. F. 2314, ap. 6, b. 20, l. 23.

3-oji nuotrauka – vaistinės-arbatinės pastato statybų nuotrauka iš 1955 m. Vytauto Bujausko fotoalbumo „Gyvenamieji namai. Kaunas, Vilnius, Klaipėda“. KRVA. F. 2314, ap. 6, b. 20, l. 23.

4-oji nuotrauka – kino teatro „Romuva“ nuotrauka iš 1968 m. Vytauto Bujausko disertacijos „Miesto centro rekonstrukcijos architektūriniai-planiniai klausimai (Kauno pavyzdžiu)“. KRVA. F. 2314, ap. 6, b. 4, l. 8.

5-oji nuotrauka – Laisvės alėjos vaizdas iš viršaus. Nuotrauka iš 1968 m. Vytauto Bujausko disertacijos „Miesto centro rekonstrukcijos architektūriniai-planiniai klausimai (Kauno pavyzdžiu)“. KRVA. F. 2314, ap. 6, b. 4, l. 12.

Atnaujinimo data: 2026-04-07

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve