2025-03-24

Kauno modernistinė architektūra: gyvenamieji namai Įdomieji dokumentai

Prieš 10 metų, 2015 m. kovo mėn., Kauno tarpukario modernizmo architektūrai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Taip pat 2023 m. rugsėjį Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Toks pripažinimas leidžia dar kartą pasididžiuoti modernistine Kauno architektūra, kuri po šimto metų išlieka reikšminga ne tik miestiečiams, bet yra įvertinama ir tarptautinės bendruomenės.

Kalbant apie Kauno modernistinę architektūrą, dažniausiai akcentuojami simboliniai visuomeninės reikšmės statiniai, formavę modernų to meto miesto veidą.Visgi modernistinė architektūra to meto Kaune apėmė visas gyvenimo sritis – ji buvo neatsiejama ne tik nuo monumentaliosios, bet ir gyvenamųjų namų statybos. Kaunui tapus laikinąja sostine, spartus miesto gyventojų skaičiaus augimas tapo neišvengiamybe, todėl ilgainiui pradėjo trūkti gyvenamųjų būstų, kilo „butų krizė“. Taip atsirado poreikis statyti naujus gyvenamuosius namus.Tuo metu suprasta, jog turėtų būti statomi ne tik estetiški, bet ir patogūs bei funkcionalūs gyvenamieji namai, prabrėžtas jų racionalumas. 

Kauno regioniniame valstybės archyve saugomas Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus(f. 218) dokumentų fondas, kuriame yra modernizmo architektūros statinių, tarp jų – ir privačios statybos gyvenamųjų namų, projektų. Viena saugojamų bylų – Taubės Feigos ir Mozės Elšteinų mūrinio 3 aukštų aukšto namo L. Sapiegos g. 4 statybos darbai (f. 218, ap. 2, b. 4158).

XX a. ketvirto dešimtmečio pradžioje Kauno miesto savivaldybė atkreipė dėmesį į tuometinėje Tolstojaus gatvėje (nuo 1933 m. – L. Sapiegos gatvė) stūksantį medinį namą Nr. 4, kuriame nebebuvo tinkama gyventi dėl itin prastos būklės. 1932 m. vasario 18 d. buvo pasirašytas aktas, kuriuo Kauno miesto statybos komisijos nariai priėmė nugriauti šį, kaip pažymėta, seną ir supuvusį medinį gyvenamąjį namą. Namo griovimo darbai tęsėsi trejus metus. 1935 m. pavasarį L. Sapiegos g. 4 namo sklypo savininkė Taubė Feiga Elšteinienė pranešė Kauno miesto savivaldybei apie savo planus šiame sklype statyti naujus „moderniškus“ mūrinius namus. Naujo mūrinio namo statybos projektu buvo pavesta rūpintis inžinieriui architektui Leibai Zimanui ir inžinieriui architektui Izaokui Trakmanui. 1935 m. liepos mėnesį pradėti statybos darbai. Iš pradžių buvo numatyta pastatyti dviejų aukštų namą su rūsiu, tačiau jau rugpjūčio mėnesį T. F. Elšteinienė pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybei pristatyti trečią aukštą ir įrengti pastogėje skalbyklą. Šis prašymas buvo patenkintas, o namas baigtas statyti dar tais pačiais metais. Name buvo įrengti keli butai.

Namas išties atitiko to meto modernistines tendencijas – jame buvo įvestas vandentiekis, įrengtas centrinis šildymas, o eksterjeras išsiskyrė neįprastu asimetrišku fasadu, tamsia kampine dalimi. 1936 m. šio namo savininkams buvo paskirta premija „už gražų mūrinio namą fasadą“. Apie tai rašyta to meto spaudoje. Vėliau namo savininkai nusprendė namą patobulinti – 1938 m. pastatytas mūrinis garažas ir įrengtas butas rūsyje. 

Šis namas yra išlikęs iki mūsų dienų bei aptinkamas tuo pačiu adresu– L. Sapiegos g. 4. Dabar šiame name įsikūrusi LR Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba.

---

Taubės Feigės ir Mozės Elšteinų namų L. Sapiegos g. 4 projektas butui įrengti rūsyje ir garažams bei sandėliams pastatyti kieme. 1938 m. – KRVA. F. 218, ap. 2, b. 4158, l. 39.

Iškarpa iš laikraščio „Lietuvos aidas“ nr. 86. 1937 m. vasario 24 d. – KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1076, l. 85.

Iškarpa iš laikraščio „Lietuvos aidas“ nr. 89. 1937 m. vasario 25 d. – KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1076, l. 90.

Laikraščių fragmentai paimti iš Kauno miesto savivaldybės dokumentų fondo (f. 219).