Kęstutis Bulota – tarpukario Lietuvos žiemos olimpietis Įdomieji dokumentai
Kęstutis Bulota gimė 1896 m. spalio 23 d. Taline. Jo tėvas, Jonas Jurgis Bulota, buvo knygnešys ir Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, todėl Kęstučio šeimoje netrūko lietuvybės akcentų – tai atsispindėjo ir jo paties veikloje: 1923 m. K. Bulota dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, kuriame ėjo būrio vado pareigas.
Tarpukario Lietuvoje K. Bulota aktyviai populiarino įvairias sporto šakas. 1922 m. balandžio 23 d. Kaune jis žaidė pirmosiose Lietuvos krepšinio varžybose, atstovaudamas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS). Tais pačiais metais su šia komanda jis tapo pirmuoju Lietuvos futbolo čempionu – titulą, kurį kitais metais apgynė dar kartą.
Be krepšinio ir futbolo, K. Bulota pasižymėjo ir kitose, tuo metu Lietuvoje dar mažai žinomose sporto šakose. Lietuvos dviračių sporto čempionate jis laimėjo dvejas plento lenktynes, su LFLS žaidė ledo ritulį ir tapo čempionu net tris kartus – 1926 m., 1931 m. ir 1934 m.
1930 m., studijuodamas Berlyne, K. Bulota susidomėjo kanadietišku ledo rituliu. Grįžęs į Lietuvą, jis aktyviai propagavo šią žaidimo formą, siekdamas pakeisti iki tol populiarų rusiškąjį bandį.
K. Bulota taip pat buvo greitojo čiuožimo Lietuvoje pradininkas – sporto šakos, kurioje pasiekė aukščiausią savo karjeros tašką. 1931 m. jis tapo absoliučiu Lietuvos čempionu, laimėjęs visų keturių nuotolių lenktynes. Jo sportinės karjeros viršūnė – dalyvavimas 1928 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice, Šveicarijoje. Nors olimpiadoje didelių pasiekimų nepelnyta, K. Bulota tapo vieninteliu lietuviu, tarpukariu dalyvavusiu žiemos olimpinėse žaidynėse.
Be sporto, K. Bulota užsiėmė ir kitomis veiklomis. Pagal išsilavinimą buvo inžinierius. Nuo 1930 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje, o 1935–1940 m. ėjo Kelių ir statybos direkcijos direktoriaus pareigas. Jis buvo vienas iš Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektų draugijos steigėjų bei aktyvus jos veikėjas.
Kaip ir daugelį tarpukario Lietuvos Respublikos valstybės, politinių bei visuomenės veikėjų, inteligentų, sportininkų ir eilinių gyventojų, K. Bulotą palietė tragiškas likimas. 1941 m. birželio 14 d. jis buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą – Sosvos lagerį Sverdlovsko srityje. Būdamas lageryje rugpjūčio pradžioje kartu su dar keturiais kaliniais K. Bulota inicijavo pabėgimo bandymą, kuris, deja, baigėsi nesėkmingai. Visi pabėgimo dalyviai buvo sušaudyti – tarp jų ir vienintelis tarpukario Lietuvos žiemos olimpietis K. Bulota.
Kęstučio Bulotos palaikai ilsisi Kauno miesto Eigulių kapinėse.
Šiandien, spalio 23-ąją minime Kęstučio Bulotos gimimo dieną, pagerbdami tarpukario Lietuvos sporto pionieriaus ir žiemos olimpiečio pasiekimus.
Kęstučio Bulotos LR vidaus paso kortelė. 1936 m. balandžio 23 d.
KRVA. F. 66, ap. 1, b. 1301.
Atnaujinimo data: 2025-11-10
Taip pat skaitykite:
LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve
1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys
Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve