Lietuvos radijui – 100! Įdomieji dokumentai
Alio alio – Lietuvos radijas – Kaunas.
Taip lygiai prieš šimtą metų, 1926 m. birželio 12 d. 19 valandą, nuskambėjo pirmasis lietuviškas šaukinys iš Kauno radijo stoties. Šiandien minėdami gražų Lietuvos radijo šimtmetį, kviečiame prisiminti tuos, kurie padėjo išpildyti lietuvių svajonę išgirsti ir girdėti lietuviško radijo transliacijas.
1920 m. rugsėjo 4 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo nutarta statyti naują radijo stotį Kaune. Iš pradžių būta minčių įsigyti Vokietijos bendrovės „Telefunken“ radijo stotį, tačiau vėliau buvo paskelbtas konkursas radijo stoties statybai. Be minėtos bendrovės, konkurse taip pat dalyvavo Vokietijos bendrovė „Lorenz“, Anglijos bendrovė „Marconi“ ir Prancūzijos bendrovė „Société française radio-électrique“ (SFR). Prancūzijos bendrovė SFR pateikė pigiausią pasiūlymą, todėl 1923 m. spalio 29 d. su jais pasirašyta sutartis dėl radijo stoties statybos.
1923–1926 m. radijo stoties statybai vadovavo radiotechnikas, inžinierius Kleopas Gaigalis. Dar 1925 m. Prancūzijos bendrovė SFR pareiškė baigusi radijo stoties statybos ir montavimo darbus, tačiau darbų priėmimo komisija galutinį bendrovės statybų rezultatą įvertino nepalankiai, o radijo stotis tokios būklės, jų manymu, niekaip negalėjo pradėti veikti.
Tuometinis susisiekimo ministras Balys Sližys išsiuntė K. Gaigalį į Paryžių dalyvauti derybose su bendrove SFR. Deja, derybos nebuvo vaisingos, o 1926 m. balandžio 26 d. K. Gaigalis buvo pašalintas iš radijo stoties viršininko pareigų. Šias pareigas perėmė radiotechnikas, Aukštųjų karo technikos kursų Radijo kabineto vedėjas Alfonsas Jurskis. A. Jurskis radijo stočiai vadovavo iki 1930 m., vėliau pasirinkęs eiti pedagogo keliu. Kauno radijo stoties vadovu vėl buvo paskirtas K. Gaigalis, šias pareigas ėjęs iki 1934 m.
Nepaisant išbandymų radijo stoties statybos metu, pirmoji lietuviška transliacija 1926 m. birželio 12 d. sėkmingai nuskambėjo. Manoma, jog pirmuosius šaukinius perskaitė Nepriklausomybės kovų savanoris, karo valdininkas, Kauno nuolatinės stoties klausomosios stoties vadovas Petras Speičys. Pranešėjas pasisveikino su klausytojais, perskaitė Švietimo ministerijos sveikinimo žodį, vidaus ir užsienio naujienas. Tas pats šaukinys buvo pakartotas įvairiomis užsienio kalbomis, pranešėjas ragino atsiliepti visus girdinčius radiją. Po šios transliacijos Kauno radijo stotį pasiekė laiškai su sveikinimais, pasiūlymais ir pastabomis ne tik iš Lietuvos gyventojų, bet ir iš užsienyje gyvenančių radijo klausytojų.
Ilgainiui nuolatiniu Lietuvos radijo pranešėju ir programų vedėju tapo žurnalistas ir fotografas Petras Babickas. Diktoriaus rolėje jis atsidūrė ne visai planuotai. 1926 m. P. Babickas mokytojavo Jurbarko progimnazijoje. Šios progimnazijos mokytojų kolektyvas nusipirko radijo imtuvą – taip P. Babickas turėjo galimybę išgirsti pirmąją lietuvišką radijo transliaciją. Būdamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, P. Babickas atkreipė dėmesį į netaisyklingą diktoriaus tarseną, todėl atostogų Kaune metu nusprendė nuvykti į radijo stotį. P. Babickas kritiką dėl diktoriaus tarsenos išdėstė A. Jurskiui, kas pastarąjį itin įsiutino. P. Babickas ir A. Jurskis išsikalbėjo bei taip P. Babickas pradėjo dirbti Kauno radijo stotyje ekspeditoriaus pareigose. Vėliau P. Babickas tapo etatiniu radijo laidų vedėju.
Lietuvos radijo transliacijų programą sudarė vidaus ir užsienio naujienos, orų prognozės, muzikiniai takeliai, paskaitos, specializuotos laidos, operos transliacijos, radijo teatras ir kt. Kauno radijo stotis, įsikūrusi Vaižganto gatvėje, veikė iki 1950 metų.
---
Pranešimui parengti naudotasi leidinio „Lietuvos radijas, 1926-2016: faktai, kūrėjai, laidos“, Visuotinės lietuvių enciklopedijos medžiaga.
1-asis dokumentas – Kleopo Gaigalio vidaus LR paso kortelė. 1923 m. spalio 10 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 38272.
2-asis dokumentas – Petro Speičio vidaus LR paso kortelė. 1926 m. rugsėjo 22 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 47646.
3-asis dokumentas – Petro Babicko vidaus LR paso kortelė. 1920 m. gegužės 29 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 5478.
