Minėdami Lietuvos kariuomenės dieną, prisimename Vladą Nagių-Nagevičių Įdomieji dokumentai

Šį sekmadienį, lapkričio 23 d., minėdami Lietuvos kariuomenės dieną, kviečiame prisiminti Lietuvos kariuomenės kūrėją savanorį, brigados generolą, gydytoją, archeologą ir muziejininką Vladą Nagių-Nagevičių (1880-1954).

Vladas Nagevičius gimė 1880 m. birželio 17 d. (birželio 29 d. pagal Grigaliaus kalendorių) Kretingoje, bajoro Vladislovo Kiprijono ir miestietės Marijos Magdalenos Eitavičiūtės šeimoje. Nuo pat mažens nebuvo abejingas mokslui – dar namuose pramokęs lenkų, rusų ir vokiečių kalbų, Kretingoje įgijo pradinį išsilavinimą. Tęsti mokslus iš pradžių išvažiavo į Palangos gimnaziją, vėliau į Rygos Aleksandro gimnaziją. 1904 m. baigė Sankt Peterburgo Archeologijos institutą, o 1910 m. – Sankt Peterburgo Karo medicinos akademiją.

Studijų metu V. Nagevičius įsitraukė į politinę veiklą – 1902-1904 m. dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje, o 1905 m. – Didžiajame Vilniaus Seime, už kurio nutarimų platinimą 1905-1906 m. buvo kalinamas. 1908 m. drauge su kitais bendraminčiais studentais Sankt Peterburge įkūrė slaptą lietuvių medikų korporaciją ,,Fraternitas Lituanica“. Vienas iš korporacijos tikslų buvo ugdyti tautos kultūrą ir kalbą.

1910 m. V. Nagevičius pradėjo savo kario karjerą – buvo paskirtas į Rusijos Baltijos jūros karo laivyną. Tarnavo vyresniuoju gydytoju karo laive ,,Rion“ ir šarvuotyje ,,Slava“. Laivyne V. Nagevičius tarnavo iki 1917 m. Tais pačiais metais Sankt Peterburge jis dalyvavo lietuvių karių suvažiavime bei Rusijos lietuvių seime, kuriame pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę.

1918 m. rugpjūčio 25 d. V. Nagevičius grįžo į Lietuvą ir įstojo į besiformuojančią Lietuvos kariuomenę. Spalio 15 d. buvo paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi, o 1918 m. gruodžio 21 d. – Karo sanitarijos tarnybos viršininku. 1920 m. gegužės 20 d. V. Nagevičiui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis, o 1936 m. – brigados generolo laipsnis. 1919-1940 m. V. Nagevičius vadovavo Krašto apsaugos ministerijos Karo sanitarijos tarnybai. Už savo nuopelnus Lietuvos kariuomenei buvo ne kartą apdovanotas: 1920 m. – Vyčio kryžiaus V, 1928 m. – Gedimino II, ir 1936 m. – Vytauto Didžiojo II laipsnių ordinais.

Tarpukario laikotarpiu V. Nagevičius reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės vystymosi. Jis įkūrė Sanitarijos puskarininkų mokyklą, Aukštuosius sanitarijos kursus bei 1922 m. Karininkų korporacijos klubą, vėliau tapusį Lietuvos karininkų ramove. 1921 m. įkūrė Karo muziejų (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo karo muziejus) bei memorialinį sodelį prie jo. 1921-1940 m. ir 1941-1944 m. ėjo muziejaus viršininko pareigas. V. Nagevičius taip pat rūpinosi karo invalidais: 1924 m. įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą, organizavo jų gydymą ir reabilitaciją, jiems atidarė dirbtuves, kuriose šie galėjo mokytis amatų. Iš karo invalidų subūrė Karo muziejaus pučiamųjų orkestrą ir Garbės sargybą.

Būdamas archeologas, aktyviai prisidėjo prie archeologijos mokslo platinimo Lietuvoje. 1921-1925 m. buvo Valstybinės archeologijos komisijos narys. Taip pat tyrinėjo piliakalnius ir kapinynus. Svarbiausi tyrinėjimai buvo atlikti Apuolės (1931-1932 m.) ir Senosios Įpilties (1933-1934 m.) piliakalniuose. Užsienyje dalyavo tarptautiniuose archeologų kongresuose: 1930 m. – Rygoje, 1932 m. – Londone ir 1936 m. – Osle.

V. Nagevičius taip pat pasižymėjo kaip aktyvus visuomenininkas. Jis prisidėjo prie Gyvūnų globos draugijos įkūrimo, 1934-1940 m. buvo jos pirmininkas. 1923 m. įkūrė Lietuvos jūrininkų sąjungą ir jūrininkų mokyklą. Prisidėjo prie Lietuvos sporto organizavimo – vadovavo Lietuvos sporto lygai ir organizavo olimpinį sąjūdį. 1925-1928 m. vadovavo Lietuvai pagražinti draugijai.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą iš visų einamų pareigų buvo atleistas. Įstojo į Lietuvių aktyvistų frontą (LAF), ėjo Kauno štabo patarėjo pareigas. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, o 1944 m. buvo vienas iš Vietinės rinktinės kūrėjų. Artėjant antrajai sovietų okupacijai 1944 m. su žmona pasitraukė į Austriją. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Apsigyveno Klivlende, Ohajo valstijoje

Brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus asmens dokumentai. 1940 m. rugpjūčio 31 d.

1-asis dokumentas – brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus LR vidaus paso kortelė. 1940 m. rugpjūčio 31 d. KRVA. F. 66, ap. 1 b. 3941.

2-asis dokumentas – brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus LR vidaus paso kortelės antra pusė. 1940 m. rugpjūčio 31 d. KRVA. F. 66, ap. 1 b. 3941.

3-asis dokumentas – brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus pavardės taisomasis aktas. 1940 m. rugpjūčio 31 d. KRVA. F. 66, ap. 1 b. 3941, l. 4.

4-asis dokumentas – brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus atsargos karininko liudijimo pažymėjimas. 1940 m. rugpjūčio 31 d. KRVA. F. 66, ap. 1 b. 3941, l. 6.

Atnaujinimo data: 2025-11-24

Taip pat skaitykite:

Iš Kampiškių į Šlienavą: vienos bažnyčios istorijos tąsa

Minime 107-ąsias Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus įkūrimo metines.

Latvijos prezidento vizito metu Vilniaus universitete pristatyti archyvo dokumentai

Filmų seansai archyve paskutinį liepos trečiadienį!

Archyvo saugyklas papildė XX a. 6–7 dešimtmečių katalikų bažnyčių fotografijų kolekcija