Minime 120-ąsias Antaninos Liorentaitės gimimo metines Įdomieji dokumentai
Šią savaitę, lapkričio 11 d., minėjome pirmosios Lietuvos moters lakūnės ir parašiutininkės Antaninos Liorentaitės 120-ąsias gimimo metines.
Antanina Liorentaitė gimė 1906 m. lapkričio 11 d. Žvirgždaičiuose, pasiturinčių ūkininkų Petro ir Barboros Liorentų šeimoje. Ji buvo jauniausia iš aštuonių vaikų – augo kartu su dviem broliais Petru ir Jonu bei penkiomis seserimis: Matilda, Judita, Elena, Petronėle ir Ona. Mokslus Antanina pradėjo Vilkaviškio gimnazijoje, o ją baigusi persikėlė į Kauną ir apsigyveno Aukštojoje Fredoje. Čia netrukus pradėjo savarankišką gyvenimo etapą – įsidarbino telefoniste Kauno pašte.
Aviacija A. Liorentaitę sužavėjo visai netikėtai. Vieną kartą lankydamasi pas brolį Joną Liorentą, tarnavusį karo lakūnu, ji sulaukė jo pasiūlymo paskraidyti virš Kauno. Šis skrydis Antaninai paliko tokį didelį įspūdį, kad netrukus ji pati panoro sėsti prie lėktuvo vairo ir išmokti skraidyti.
Tuo metu Lietuvos aeroklubas (LAK) organizavo civilinių lakūnų rengimo kursus, todėl 1931 m. rudenį A. Liorentaitė į juos užsirašė. Ji buvo paskirta į III civilinių lakūnų mokymo grupę, kurią sudarė keturi vyrai ir dvi moterys.
Praktiniai skraidymo užsiėmimai vykdavo naktimis Aleksoto aerodrome. Taip buvo todėl, kad dienos metu lėktuvais naudojosi karo aviacijos lakūnai, be to, naktį skraidyti sąlygos būdavo palankesnės. Iš savo namų Aukštojoje Fredoje A. Liorentaitė pėsčiomis keliaudavo į aerodromą, o pasibaigus pratyboms grįždavo tiesiai į darbą pašte. Taip, derindama tarnybą su skraidymo pamokomis, ji praleido dvejus metus – nuo 1931 iki 1933-ųjų.
Piloto licencijos gavimas buvo itin sudėtingas procesas, reikalavęs ne tik teorinių žinių, bet ir didelio praktinio pasirengimo. Pirmiausia būsimieji lakūnai turėdavo išmokti teoriją, o tuomet atlikti dešimtis sudėtingų skrydžių. Mokantis su instruktoriumi reikėdavo atlikti ne mažiau kaip 80 skrydžių. Tačiau tikrasis išbandymas laukdavo laikant praktinį egzaminą, kurio metu reikėdavo pademonstruoti visus įgytus įgūdžius: pakilti į 2 km aukštį, išbūti ore pusvalandį, nusileisti iki 1 km aukščio ir sustoti ne toliau kaip 50 metrų nuo ant žemės pažymėto ženklo. Vėliau, tęsiant skrydį, reikėdavo nusileisti iki 300 metrų aukščio ir sustoti ne toliau kaip 150 metrų nuo kito ženklo. Egzaminą taip pat sudarė penkių figūrinių aštuntukų atlikimas.
Atkaklus darbas ir ryžtas netrukus davė vaisių. 1932 m. rugpjūčio 26 d. A. Liorentaitė pirmą kartą savarankiškai, be instruktoriaus, pakilo į orą. 1933 m. rugsėjį ji jau turėjo piloto licenciją ir tapo pirmąja moterimi lakūne ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Jos profesinis meistriškumas buvo įvertintas ir vėliau – 1935 m. A. Liorentaitė buvo įtraukta į profesionalių lakūnų eskadrilę, kurios nariai buvo pasirengę skraidyti ir karo sąlygomis.
1936 m. birželio 7 d. Tauragėje vykusioje aviacijos šventėje A. Liorentaitė dar kartą nustebino susirinkusius žiūrovus. Apie 10 tūkst. žmonių stebint, ji iššoko iš lėktuvo su parašiutu iš 500 metrų aukščio ir sėkmingai nusileido ant žemės, taip tapdama pirmąja moterimi parašiutininke Lietuvoje. Pasak to meto spaudos, žiūrovai iš anksto buvo informuoti, kad parašiutu šoks moteris, tačiau retas tuo patikėjo – daugelis manė, jog tai tėra organizatorių pokštas. Antaninai iš tiesų atlikus šuolį, jos pasirodymas tapo tikra sensacija ir paliko susirinkusiuosius be žado. Jau kitais metais, 1937 m. gegužės 16 d., minint Lietuvos aeroklubo įkūrimo dešimtmetį, A. Liorentaitė dalyvavo grupiniame parašiutų šuolyje, kurį stebėjo net 30 tūkst. žiūrovų.
1939 m. rudenį A. Liorentaitės skrydžiai nutrūko – tarnybos labui ji buvo perkelta į Vilnių, kur gyveno ir dirbo iki 1944 m. liepos 5 d. Sovietų kariuomenei artėjant prie Vilniaus, Antanina nusprendė grįžti į gimtuosius Žvirgždaičius. Tačiau ten ilgai neužsibuvo. Frontui artėjant prie Kauno, ji kartu su broliu Petru ir seserimi Judita nusprendė trauktis į Vakarus. Baimintasi galimų represijų dėl brolio Jono Liorento karininko statuso. 1944 m. rugpjūčio 4 d. jiems pavyko kirsti Vokietijos sieną.
Naują gyvenimo etapą A. Liorentaitė pradėjo už Atlanto. 1949 m. rugpjūčio 27 d. ji atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno Čikagoje. Nuo pat pirmųjų dienų įsitraukė į lietuvių bendruomenės veiklą – įsidarbino laikraščio „Lietuvių balsas“ platinimo skyriuje. Kadangi atlyginimo pragyvenimui nepakako, kelerius metus papildomai dirbo turtingų amerikiečių šunų prižiūrėtoja. Nepaisydama kuklių gyvenimo sąlygų, iš savo santaupų ji rėmė Sibiro tremtinius, gimines ir buvusius partizanus.
Nors gyvendama JAV A. Liorentaitė daugiau nebeskraidė, meilė aviacijai ir dangui niekur nedingo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jos nuopelnai šalies aviacijai buvo įvertinti ypatingu apdovanojimu. 1993 m., minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-ąsias metines, buvo įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis. Jo reverse pavaizduotas legendinio „Lituanicos“ skrydžio maršrutas ir įrašyti žodžiai „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“. Tarp pirmųjų 24 šiuo medaliu apdovanotų asmenų buvo ir A. Liorentaitė – vienintelė moteris.
Antanina Liorentaitė mirė 2003 m. vasario 4 d. Čikagoje. Gerbiant jos paskutinę valią, palaikai buvo kremuoti, o urna su pelenais pargabenta į Lietuvą ir palaidota gimtuosiuose Žvirgždaičiuose, vietos kapinėse. Taip po daugelio metų, praleistų svetur, Antanina sugrįžo į gimtąją žemę.
Minėdami Antaninos Liorentaitės 120-ąsias gimimo metines, prisimename moterį, kuri nepabūgo pasirinkti neįprasto kelio ir drąsiai siekė savo svajonės laikais, kai aviacija dar buvo laikoma išskirtinai vyrų sritimi. Jos gyvenimo istorija primena, kad drąsa, ryžtas ir tikėjimas savo jėgomis gali padėti įveikti net didžiausias kliūtis, o žmogaus darbai ir pasiekimai išlieka gyvi dar ilgai po jo.
Tekstas rengtas remiantis:
Kizevičius, Tomas. „Antanina Liorentaitė: Tarp žemės ir dangaus.“ Trimitas, 2026, Nr. 7, p. 32-33, Nr. 8, p. 32-33.
Lietuvos aidas. 1936 m. birželio 9 d., Nr. 261, p. 3.
Antaninos Liorentaitės LR vidaus paso kortelė. 1936 m. spalio 14 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2986.
Atnaujinimo data: 2026-11-13
Taip pat skaitykite:
Filmų seansai archyve paskutinį lapkričio trečiadienį!
Spalis Kauno regioniniame valstybės archyve – kupinas veiklos, smalsumo ir lankytojų!