Svarbiausi Kauno miesto tiltai tarpukario Lietuvoje Įdomieji dokumentai
Šiandien savo kasdienybės neįsivaizduojame be patogios infrastruktūros ir patogaus susisiekimo. Kasdien keliaujame tiltais, jungiančiais skirtingas miesto dalis per besidriekiančias upes, nė nesusimąstydami. Visgi tarpukario Kaune situacija atrodė kiek kitaip.
Vieni svarbiausių Kaune pastatytų tiltų – Petro Vileišio tiltas per Nerį, vedantis iš senamiesčio į Vilijampolę, ir Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną, vedantis iš senamiesčio į Aleksotą.
1929 m. spalio 30 d. įvyko iškilmingas Vilijampolės tilto atidarymas. Tiltas pavadintas inžinieriaus Petro Vileišio (1851–1926) garbei. Prieš tai šioje vietoje stovėjo pontoniniai (lieptiniai) tiltai, vėliau pastatytas medinis, tačiau jį 1926 m. pavasarį nuplovė Neries ledonešis. Tiltą projektavo Danijos bendrovė „Højgaard & Schultz a/s“. Tilto ilgis siekė 267,25 metrus, o plotis – 12,7 metrų. Deja, tiltas neatlaikė sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis susiklosčiusių išbandymų –1944 m. tiltą susprogdino atsitraukiančios Vokietijos karinės pajėgos. Pokariu vokiečių belaisviai šioje vietoje atstatė medinį tiltą. 1960 m. tiltas buvo pilnai atstatytas, o 2008 m. rekonstruotas. Po Nepriklausomybės atgavimo tiltui sugrąžintas Petro Vileišio pavadinimas.
1930 m. sausio 11 d. Kauno senamiestyje įvyko iškilmingas tilto per Nemuną atidarymas. Šiam statiniui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, mat tais metais buvo minimos šio didžiojo kunigaikščio 500 metų mirties metinės. Šioje vietoje taip pat stovėjo pontoninis tiltas, Pirmojo pasaulinio karo metais pastatytas medinis, bet 1915 m. rugpjūčio 15 d. kaizerinės Vokietijos kariuomenė besitraukdama iš Kauno jį sudegino. Vėliau pradėta atstatinėti sudegintą tiltą, pastatytas naujas sąraminis tiltas, išsilaikęs iki pat naujo nuolatinio tilto pastatymo 1930 m. Pirmosios sovietinės okupacijos metais Kauno burmistro Antano Garmaus įsakymu Vytauto Didžiojo tiltas pervadintas Aleksoto tiltu. 1941 m. birželio 24 d. Aleksoto tiltas susprogdintas kartu su besitraukiančiais rusų kariškiais. Nacistinei Vokietijai užėmus Kauną ir Lietuvą, šioje vietoje atstatytas susprogdintas tiltas, išstovėjęs iki 1944 m. rugpjūčio. Per kelis mėnesius vieniems okupantams keičiant kitus buvo atstatytas medinių santvarų laikinas tiltas, tačiau šis tiltas 1946 m. neatlaikė didžiojo Nemuno potvynio. 1948 m. vokiečių belaisviai atstatė dabartinį tiltą, o jam po Nepriklausomybės atkūrimo taip pat sugrąžintas Vytauto Didžiojo pavadinimas.
Paradoksalu, tačiau tiltai ne tik jungia krantus ir žmones, bet tampa ir pragaištingų bei skiriančių įvykių liudytojais. O ar jūsų kasdienėse kelionėse pasitaiko vykti pro šiuos tiltus?
Kauno miesto valdybos informacijos biuro pranešimas apie Kauno tiltus. 1927 m. rugpjūčio 31 d. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 542, l. 101.
Šone informacija – Kauno miesto valdybos informacijos biūras. Nr. 73.
--
Informacija paruošta remiantis leidinio „100 reikšmingiausių pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“ ir Aidos Sinkevičiūtės straipsnio autc.tarpukaris.lt medžiaga.
Atnaujinimo data: 2026-10-30
Taip pat skaitykite:
Centraliniam valstybės archyvui – 105 metai
Spalio 15-oji - Pasaulinė baltosios lazdelės diena