Šuns mokestis tarpukariu Įdomieji dokumentai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tarpukariu viena aktualiausių problemų išliko tinkamos sanitarinės būklės užtikrinimas įvairiose vietovėse. Sanitarinės problemos išryškėjo sparčiai augančiame Kaune, kadangi mieste daugėjo gyventojų… ir jų keturkojų augintinių – šunų. Augantis šunų skaičius mieste natūraliai privertė valdžią susirūpinti benamių šunų ir pasiutligės plitimo suvaldymo klausimu. Šiam klausimui spręsti netrukus pasitelkta šunų registracija – šunų ženklinimas metaliniais žetonais ir mokesčio už šunų laikymą įvedimas.
Nepriklausomoje Lietuvoje pirmieji šunų registracijos žetonai buvo įvesti Kaune 1922 metais. Tų metų pavasarį kauniečiai buvo raginami kuo greičiau miesto valdyboje nusipirkti šunų registracijos ženklelius. Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyrius priėmė sprendimą sugaudyti visus palaidus šunis su ženkleliais ir be jų. Šunys, neturintys registracijos ženklelių, turėjo būti numarinami iškart, o su ženkleliais laikomi tris dienas, kol savininkai galiausiai juos išsipirkdavo po 20 auksinų už laikymo dieną. Nėra žinoma, kaip atrodė šie pirmieji tarpukario Kaune įvesti šunų registracijos žetonai.
Ši šunų ženklinimo ir registravimo tvarka tarpukario Kaune nežymiai keitėsi. Pažymėtina, jog 1924 m. rugsėjo 10 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas Seimo priimtas Savivaldybių mokesčių įstatymas, kuriame nurodyta, kad miesto savivaldybėms suteikiama teisė imti mokesčius už šunų laikymą, o miestų savivaldybės
apskričių teisėmis (t.y. Kaunas, Panevėžys, Šiauliai ir Ukmergė) ima savo naudai mokesčius už šunų laikymą, kurių normas nustato miestų tarybos. Nedideliems miestams buvo nustatytas mažesnis rinkliavos mokestis, o Kaune 1925 m. kartu įvesta arklių, vežimų ir dviračių registracija. Ilgainiui šuns mokestis Kaune buvo didinamas, o šunų registravimas ir šunų registracijos žetonų išdavimas mieste buvo vykdomas nuolat iki pat 1940 metų. Registracijos žetoną buvo privalu nešioti tik tuomet, jei šuo lakstė palaidas viešojoje vietoje. Jei šuo dingdavo ar nugaišdavo, apie tai per mėnesį reikėjo pranešti Kauno miesto savivaldybei, o registracijos žetonus grąžinti. Apie parduotą ar perduotą kitam asmeniui šunį taip pat turėjo būti pranešta.
Pažymėtina, jog 1930 m. buvo paskelbtas visuotinis šunų rinkliavos mokestis. 1929 m. kovo 11d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas Vyriausybės potvarkis, pagal kurį visi šunys privalėjo būti registruojami savivaldybėse ir turėti ant kaklo diržiukus su įrašais, kad galima būtų rasti savininką. Tų pačių metų spalio 4 d. „Vyriausybės žiniose“ tuometinis vidaus reikalų ministras Ignas Musteikis paskelbė potvarkį, kuriuo įvesta visuotinė Lietuvoje laikomų šunų registracija. Pagal nurodymus išduotuose šunų ženkluose turėjo būti pažymėtas vietos savivaldybės pavadinimas ir numeris, įrašyti apskričių, miestų arba valsčių pavadinimai, 1930 m. data ir įmuštas numeris. Visose apskrityse, išskyrus Tauragės, turėjo būti išleisti šunų registracijos žetonai, kuriuos pradėta išdavinėti nuo 1930 m. Vis dėlto visuotinis šunų ženklinimas, kaip rodo tuometinėje spaudoje išlikusi informacija, ne visose savivaldybėse buvo sėkmingas. Sėkmingai šuns mokestis buvo renkamas Kauno ir Panevėžio miestuose.
Apie nuoseklų šuns mokesčio rinkimą Kaune mums liudija Kauno regioninio valstybės archyve saugomi Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus fondo (f. 214) dokumentai. Tai – įvairių asmenų prašymai, susirašinėjimai su privačiais asmenimis šunų mokesčių reikalu, įvairių piliečių prašymai dėl leidimo išdavimo dviračiams ir šunims bei kt.
Dokumente – R. Rozentalienės vaikų darželio (Dr. Decroly sistema) vedėjos prašymas šuns mokesčio klausimu. 1936 m. gegužės 14 d. KRVA. F. 214, ap. 4, b. 889, l. 47.
---
Literatūra:
Remecas, Eduardas. “Šunų registracijos žetonai tarpukario Lietuvoje.” Numizmatika (2017): 15–30.
Atnaujinimo data: 2026-11-06
Taip pat skaitykite:
Svarbiausi Kauno miesto tiltai tarpukario Lietuvoje
Centraliniam valstybės archyvui – 105 metai