2025-11-30

Minint Tilžės aktą Įdomieji dokumentai

1918 m. lapkričio 11 d. Vokietijos imperija pasirašė Kompjeno paliaubas, taip užbaigdama Pirmąjį pasaulinį karą. Paskatinti Vokietijos kapituliacijos ir 1918 m. sausio 8 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Tomo Vudro Vilsono paskelbtais tautų apsisprendimo teisės principais, lietuvininkai (Rytų Prūsijos lietuviai) nutarė siekti Mažosios Lietuvos prijungimo prie atsikūrusios Lietuvos valstybės.

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje sušauktas lietuvininkų susirinkimas įsteigė Mažosios Lietuvos tautinę tarybą. Tarybą sudarė 53 nariai, o jos pirmininku buvo paskirtas Vilius Gaigalaitis. 1918 m. lapkričio 30 d. ši taryba paskelbė Tilžės aktą, kuriuo viešai reikalauta, kaip pačiame dokumente rašoma: ,,priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos“. Tilžės aktą pasirašė 24 asmenys, tarp jų – lietuvių spaudos leidėjas, publicistas ir vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio vadovų Martynas Jankus.

Nors Tilžės akto reikalavimai nebuvo priimti ir įgyvendinti, šis istorinis dokumentas vis dėlto yra svarbi Lietuvos istorijos dalis. Tilžės aktas parodė, kad Mažosios Lietuvos lietuviai siekė gyventi suvienytoje Lietuvoje. Jis tapo simboliniu dokumentu, įkvėpusiu 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimą. Po Klaipėdos krašto sukilimo Tilžės aktu buvo remiamasi siekiant pagrįsti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos teisėtumą.

Kauno regioniniame valstybės archyve saugome tarpukario Lietuvos Skelbimų lipinimo biuro afišas, tarp jų – ir plakatą apie Mažosios Lietuvos parodą. Paroda vyko 1935 m. rugsėjo 22-30 d. Vytauto Didžiojo muziejuje ir susidėjo iš 6 dalių, kuriose buvo pristatyti Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istoriniai laikotarpiai bei lietuvininkų indėlis atkuriant Lietuvos Respubliką. Šia paroda siekta visuomenei parodyti, kad Klaipėdos kraštas Lietuvos sudėtyje sparčiai plėtojasi. Todėl būtina tyrinėti Mažosios Lietuvos praeitį ir propaguoti lietuvių kultūrą.

Mažosios Lietuvos parodos afiša. 1935 m. rugsėjo 21-24 d. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 1025, l. 101.