Praną Dovydaitį prisimenant Įdomieji dokumentai

Šiandien prisimename profesorių, filosofą, Nepriklausomybės Akto signatarą Praną Dovydaitį (1886-1942 m.). Kviečiame skaityti ir susipažinti su dokumentais, saugomais Kauno regioniniame valstybės archyve!

Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Runkių kaime. Nors buvo kilęs iš skurdžios šeimos, P. Dovydaitis siekė mokslo nuo mažų dienų. 1896 m. pradėjo lankyti Višakio Rūdos pradinę mokyklą. 1903 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją, tačiau po dvejų metų pasitraukė. 1908 m. sėkmingai išlaikė gimnazijos baigiamuosius egzaminus. 1908-1912 m. studijavo Maskvos imperatoriškojo universiteto Teisės fakultete, taip pat klausėsi paskaitų Istorijos-filologijos fakultete.

Dar studijuodamas P. Dovydaitis įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1911-1913 m. redagavo katalikiškąjį jaunimo laikraštį „Ateitis“. Buvo išrinktas Katalikų studentų sąjungos pirmininku. Po studijų išvyko į Vilnių redaguoti žurnalą „Viltis“.1915 m. įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą. „Vilties“ leidyba buvo priverstinai nutraukta dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo, todėl 1915 m. rudenį P. Dovydaitis grįžo į Kauną.

Grįžęs į Kauną, P. Dovydaitis atsiskleidė pedagoginėje ir akademinėje veikloje. 1916-1922 m. vadovavo katalikiškajai „Saulės“ gimnazijai (vėliau – Kauno I-oji gimnazija). 1920 m. pradėjo dėstyti Aukštuosiuose kursuose, 1922 m. – Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Dėstė filosofiją, senovės ir viduramžių istoriją, pedagogikos istoriją. 1927 m. tapo profesoriumi. 1935 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. P. Dovydaitis buvo produktyvus akademikas – publikavo daugiau nei 100 straipsnių, inicijavo keliasdešimties žurnalų leidybą („Kosmos“, „Logos“, „Soter“ ir kt.), prisidėjo prie Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigimo, „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidybos ir redakcijos (1933-1941 m.).

P. Dovydaitis taip pat buvo įsitraukęs į politinę veiklą. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurios metu buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomybės aktą. 1919 m. kovo 12 d. buvo paskirtas Ministru Pirmininku, tačiau dėl partinių nesutarimų iš šių pareigų pasitraukė po savaitės. 1919 m. spalio 15 d. prisijungė prie Lietuvos Valstybės Tarybos Krikščionių demokratų frakcijos. Nuo 1927 m. įsitraukė į Lietuvos darbo federacijos (LDF), vienijusios katalikiškas profesines sąjungas, veiklą. 1928-1940 m. ėjo LDF vadovo pareigas.

1940 m., pirmosios sovietinės okupacijos metu, P. Dovydaitis buvo atleistas iš universiteto. Tuo metu jis buvo priverstas sunkiai verstis savo ūkyje Paprienių kaime, netoli Čekiškės. 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas NKVD, vėliau kalintas Sosvos ir Gario lageriuose. 1942 m. vasarą perkeltas į Sverdlovsko kalėjimą. Tų pačių metų lapkričio 4 d. buvo sušaudytas.

Nors Prano Dovydaičio lemtis buvo tragiška, jo nuveikti darbai švietimo, mokslo ir politikos srityse išlieka reikšmingi. Norėdami prisiminti profesorių, dalijamės jo vokiškuoju Oberosto pasu (KRVA. F. 66, ap. 5, b. D-772, l. 2-2 a. p., gautas 1915 m. gruodžio 18 d.) bei LR vidaus paso kortele (KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2706, gauta 1920 m. gegužės 3 d.).

Atnaujinimo data: 2024-12-02

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve