Prieš 87-erius metus Kauno sporto halėje įvyko Trečiasis Europos vyrų krepšinio čempionatas Įdomieji dokumentai
Prieš 87-erius metus, 1939 m. gegužės 21–28 d., naujai atidarytoje Kauno sporto halėje vyko Trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės (čempionatas). Nors čempionatas praėjo sklandžiai, vis dėlto pasiruošimas varžyboms statant sporto halę nebuvo toks paprastas.
Pirmoji Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė 1937 m. Europos krepšinio čempionate tapo priežastimi Lietuvai organizuoti Trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Tuo metu Laikinojoje sostinėje nebuvo jokių tinkamų salių tarptautinėms krepšinio rungtynėms organizuoti, todėl tokios salės atsiradimas tapo tikru išbandymu Lietuvai.
Kūno kultūros rūmų užsakymu projektas statyti sporto halę Kaune pavestas inžinieriui architektui Anatolijui Rozenbliumui. Jam padėjo architektas Stasys Kudokas, projekto įgyvendinimo darbus prižiūrėjo kt. architektai. Pirmuosius brėžinius A. Rozenbliumas užbaigė 1938 m. birželį, o statybos prasidėjo tų pačių metų gruodį. Darbo sąlygos žiemą dėl šalčio nebuvo palankios, o statybų terminas buvo trumpas, todėl nuspręsta dirbti dviem pamainom: betonavimo vietas uždengti, o įšalusią žemę šildyti karštu vandeniu.
Sporto halės konstrukciją sudarė keturios plieninės arkos bei fachverko struktūra. Halė pastatyta 62,8 m pločio, 61 m ilgio ir 15,2 m aukščio, kurioje talpinama 3600 sėdimų ir 7000 stovimų vietų. Nors 1939 m. sporto halės statyba nebuvo visiškai užbaigta, ji pasižymėjo savo funkcionalumu. Kauno sporto halė buvo pirmasis Europoje krepšiniui pritaikytas ir pastatytas objektas.
Simboliškai 1939 m. gegužę vykusiame Trečiajame Europos vyrų krepšinio čempionate Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrąjį kartą tapo Europos krepšinio čempione. Galima pasidžiaugti, jog XX a. 4 dešimtmečio pabaiga buvo itin sėkminga Lietuvos krepšiniui: be dviejų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinių pergalių Europos čempionatuose ir iškilaus Kauno sporto halės pastatymo bei atidarymo, 1938 m. Romoje vykusiame Europos turnyre Lietuvos krepšininkės moterys užėmė antrąją vietą.
Informacija paruošta pagal leidinių „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“, „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“, „100 reikšmingiausių pirmosios Lietuvos respublikos įvykių (1918–1940 m.)“ medžiagą.
Kauno regioniniame valstybės archyve yra išlikę Kauno sporto halės brėžiniai.
KRVA. F. 218, ap. 2, b. 7583.
Atnaujinimo data: 2026-05-22
Taip pat skaitykite:
LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve
1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys
Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve