Prisimenant Balį Sruogą Įdomieji dokumentai

Šiandien minime 130-tąsias rašytojo, poeto, publicisto Balio Sruogos gimimo metines.

Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose, Vabalninko valsčiuje (Biržų apskritis). Mokėsi Vabalninko pradinėje mokykloje, vėliau – Panevėžio realinėje gimnazijoje. Panevėžyje pradėjo skleistis B. Sruogos kūrybiniai gebėjimai – čia jis pradėjo garsėti kaip poetas ir publicistas. Buvo įsitraukęs į aušrininkų kuopelės veiklą, rašė leidiniuose „Aušrinė“, „Rygos naujienos“, „Vaivorykštė“.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui išvyko į Rusiją. 1915–1916 m. mokėsi Petrogrado universiteto Istorijos-filologijos fakultete, 1916–1918 m. – Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultete. Gyvendamas Rusijoje plėtė savo kultūrinį akiratį, palaikė ryšius su diplomatu poetu Jurgiu Baltrušaičiu, dailininku Adomu Varnu ir teisininku Stasiu Šilingu. Dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Technikų sekcijoje, prisidėjo prie technikos terminų žodyno rengimo. Taip pat prisidėjo prie lietuvių literatūros almanacho rengimo rusų kalba.

1918 m. pavasarį B. Sruoga grįžo į Lietuvą. Vasarą praleido Baibokuose, vėliau apsistojo Vilniuje. Vilniuje kartu  su kitais lietuvių intelektualais gyveno viename bute, įkūrė taip vadintą „menininkų komuną“. Dėstė visuotinę literatūrą Onos Mašiotienės vadovaujamoje mergaičių gimnazijoje.

Dėl nepalankiai susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių B. Sruoga buvo priverstas pasitraukti iš Vilniaus. 1919–1921 m. gyveno Kaune. 1919 m. spaudoje išleista jo poema „Deivė iš ežero“, 1920 m. – eilėraščių rinkinys „Saulė ir smiltys“. Šie kūriniai, ypač minėtasis eilėraščių rinkinys, sulaukė skaitytojų pripažinimo. B. Sruoga pradėjo dirbti prie Užsienio reikalų ministerijos veikusiame Spaudos biure, vėliau – oficiozo „Lietuva“ redakcijoje. Būdamas redakcijos vedėju B. Sruoga susipažino su istorike Vanda Daugirdaite, tuo metu dirbusia oficiozo korespondente ir vertėja, kurią ilgainiui vedė (1925 m. jiems gimė dukra Dalia). Gyvendamas Kaune B. Sruoga taip pat įsitraukė į teatro „Vilkolakis“ ir Lietuvos menininkų draugijos veiklą. Gavęs vienkartinę pašalpą iš draugijos, B. Sruoga 1921 m. spalį išvyko toliau mokytis į Miuncheną.

1921–1924 m. studijavo slavų filologiją Miuncheno Liudviko ir Maksimiljano universitete. Skyrė daug dėmesio Vokietijos kultūriniam gyvenimui, daug vertėjavo. Parašė poemą „Miestas“, vėliau – eilėraščių knygą „Dievų takai“. Rašė baigiamąjį darbą tema „Lietuvių liaudies dainos lyginant su slavų (lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių) dainomis“, kurio vadovas buvo slavistikos profesorius Erichas Bernekeris. B. Sruoga sėkmingai išlaikė visus egzaminus ir apsigynė savo darbą. B. Sruogai buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis, išduotas diplomas su pagyrimu.

1924 m. B. Sruoga grįžo į Lietuvą. Trumpam laikui kartu su žmona apsistojo Klaipėdoje. Pradėjo dirbti dienraščio „Klaipėdos žinios“ redakcijoje. Tų pačių metų rudenį persikėlė į Kauną.

1924–1940 m. gyveno Kaune. 1924 m. rudenį pradėjo dėstyti Lietuvos universiteto (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas) Humanitarinių mokslų fakultete. Skaitė rusų literatūros kursus, taip pat naują istorijos teatro discipliną. 1924–1925 m. dėstė Tautos teatro studijoje. Paskaitas tekdavo skaityti ir Meno mokykloje. 1926 – 1943 m. vadovavo garsiajam teatro seminarui. Nors B. Sruogas savęs nelaikė mokslo žmogumi, vis dėlto jo atsidavimas akademiniam darbui buvo akivaizdus. Nuo 1924 m. jis dėstė privatdocento teisėmis, nuo 1927 m. – docento,  o nuo 1932 m. – ekstraordinarinio profesoriaus. Šiuo laikotarpiu taip pat rašė istorines dramas, alegorines pjeses. Taip pat buvo sumanęs parašyti autobiografinį kūrinį „Sanvarta“, kurio nespėjo pabaigti.

Lietuvai atgavus Vilnių, Sruogų šeima persikėlė į Vilnių. Atkurtas Vilniaus universitetas, kuriame buvo atkeltas VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. Universitete B. Sruoga tęsė darbus, įkūrė teatrologijos katedrą. Deja, B. Sruogos kasdienybę pertraukė prasidėjusi nacistinė Lietuvos okupacija. Lietuvoje buvo paskelbta savanorių registracija į lietuviškąjį SS legioną, į kurį B. Sruoga atsisakė stoti. Be to, jam anksčiau buvo mesti kaltinimai dėl rusų literatūros kursų dėstymo universitete, kūrinių lietuvių meno dekadai Maskvoje. 1943 m. kovo 16 d. B. Sruoga buvo suimtas nacių ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

1943–1945 m. kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje. 1943 m. gegužės 31 d. tapo „garbės kaliniu“. Šiuo laikotarpiu, nors ir nežmoniškomis sąlygomis, B. Sruoga nenustojo rašyti. Rašė straipsnius teatro tematika, komedijas, taip pat kūrė poeziją. 1945 m. sausio 25 d. prasidėjo Štuthofo koncentracijos stovyklos evakuacija, evakuotas ir B. Sruoga. B. Sruogai teko 2 mėnesius praleisti Lemborko karo ligoninėje ir laikinoje stovykloje Torūnėje. Galiausiai B. Sruoga buvo pargabentas į Vilnių.

1945 m. gegužės 13 d. grįžo į Vilnių. Deja, savo namuose neberado žmonos Vandos ir dukros Dalios, kurios pasitraukė į Vakarus. Vasaros pradžioje B. Sruoga pradėjo reabilitaciją Birštone. Šiuo laikotarpiu parašė žymiausią savo kūrinį – beletrizuotų atsiminimų knygą „Dievų miškas“, kurioje ironiškai aprašyta žiauri kasdienybė Štuthofo koncentracijos stovykloje. 1946 m. LSSR rašytojų sąjungos susitikime šis kūrinys buvo klaidingai įvertintas, esą savo ironišku tonu B. Sruoga ciniškai šaiposi iš kentėjusių. Nepaisant sunkių išgyvenimų, B. Sruoga toliau tęsė savo profesinę ir kūrybinę veiklą – dėstytojavo ir rašė.

1947 m. spalio 16 d. Balys Sruoga mirė Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. Jo žymioji knyga „Dievų miškas“ buvo išleista jau praėjus 10-čiai metų po autoriaus mirties, 1957 m.

Informacija paruošta pagal Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto medžiagą.

--

Kauno regioniniame valstybės archyve yra saugoma 1920 m. Baliui Sruogai išduota LR vidaus paso kortelė. 1920 m. birželio 16 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 7102.

Atnaujinimo data: 2026-02-03

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve