Prisimenant Petrą Kalpoką (1880–1945) Įdomieji dokumentai

Šiomis dienomis minime 145-tąsias tapytojo Petro Kalpoko (1880–1945) metines. Petras Kalpokas gimė 1880 m. kovo 31 d. Miškinėje (Biržų valsčius).

Nuo vaikystės turėjo polinkį menui ir gamtos tyrinėjimui. 1890 m. Petro Kalpoko tėvai išsiuntė jį mokytis į Mintaujos (dab. Jelgava) gimnaziją, tikėdamiesi, jog gabesnis sūnus pasirinks kunigystę. P. Kalpokui mokslai sekėsi vidutiniškai, tačiau gimnazijos metais jis sutiko latvių dailininkus Vilhelmą Purvytį ir Janį Valterį (mokėsi tapybos 1895–1898 m.), kas jį paskatino eiti menininko keliu. Šių paskatų vedinas nusprendė studijuoti Odesos menų mokykloje (1898–1900 m.). Mokydamasis Odesoje gavo bronzos medalį už natiurmortą.

Vėliau P. Kalpokas išvyko į Miuncheną, kur atsiskleidė jo kūrybinis potencialas. 1904–1909 m. studijavo Miuncheno menų mokykloje, jį mokė dailininkas Antanas Ažbė. Ilgainiui pradėjo sėkmingai dalyvauti dailės parodose. 1907 m. prisijungė į Miuncheno dailininkų ir architektų susivienijimą „Sezession“. Nutapė daugybę peizažų,kuriuos išsiuntė eksponuoti į 1907 m. sausį Vilniuje surengtą pirmąją lietuvių dailės parodą. Joje pasirodė vienas labiausiai Petrą Kalpoką išgarsinusių tapybos darbų – „Auksiniai berželiai“. Dažniausiai P. Kalpokas tapė peizažus ir portretus, o jo darbai priskirtini impresionizmo krypčiai.

P. Kalpokas ilgainiui nebesijautė gerai Miunchene, o susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės privertė klajoti po Europą, kol galiausiai atsidūrė Lietuvoje. Dar gyvendamas Vokietijoje vedė ir sulaukė sūnaus Rimto. 1914 m. pradėjo ruoštis personalinei parodai Berlyne, ten išsiųsdamas apie 120 savo tapybos kūrinių, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jis buvo priverstas su šeima persikelti į Šveicariją, o jo darbai dingo.Tai buvo didžiulis praradimas Petrui Kalpokui. Vėliaujam teko gyventi Vengrijoje, Latvijoje ir Italijoje. Nuolat klajodamas patyrė skurdą bei tėvynės ilgesį.

1920 m. vasarą P. Kalpokas su sūnumi grįžo į Lietuvą. Skatinamas dailininko Justino Vienožinskio, pradėjo dėstyti piešimų kursuose, kurių pagrindu buvo įkurta Kauno meno mokykla. Šioje mokykloje P. Kalpokas dėstė 1922–1940 m., o 1929–1940 m. vadovavo Tapybos studijai. P. Kalpokas pedagoginį darbą puikiai derino su kūryba.1928 m. surengė personalinę parodą Kaune, jos pagrindu išleistas leidinys „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogas“.1930 m. išleistas jo parašytas „Tapybos technikos vadovėlis“. 1938 m. sukūrė freskas Pramonės, prekybos ir amatų rūmams. Sykiu P. Kalpokas veikė ir užsienyje.1933 m. dalyvavo Tarptautinėje karikatūrų parodoje Stokholme, o  1939 m. – pasaulinėje parodoje Niujorke.

Okupaciniai režimai keitė ir P. Kalpoko veiklą. Nacistinės okupacijos metais Petro Kalpoko sukurtos freskos Pramonės, prekybos ir amatų rūmams buvo sunaikintos. Kauno meno mokykla 1941 m. buvo reorganizuota į Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, kuriame Petras Kalpokas dėstė iki savo mirties. 1945 m. paskirtas profesoriumi, taip pat jam suteiktas LSSR nusipelniusio meno veikėjo vardas. Petras Kalpokas mirė 1945 m. gruodžio 5 d. savo namuose Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

---

Kauno regioniniame valstybės archyve yra saugomi Petro Kalpoko ir jo sūnaus Rimto Kalpoko (1908–1999) asmens dokumentai. Pristatomas dokumentas – Petro ir Rimto Kalpokų užsienio pasas. 1920 m. liepos 9 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. K-226.

Atnaujinimo data: 2025-04-01

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve