Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena Įdomieji dokumentai

Rugpjūčio 23-ioji visiems laikams Rytų Europos istorijoje įsirašė kaip juodojo kaspino diena. Būtent šią dieną prieš 87-erius metus buvo pasirašytas Ribentropo–Molotovo paktas, kuriuo SSRS ir nacistinė Vokietija pasidalijo įtakų sferas Rytų Europoje. Slaptajame pakto protokole buvo apspręstas ir Baltijos valstybių likimas: į SSRS įtakos sferą turėjo patekti Estija ir Latvija, o Lietuva palikta nacistinei Vokietijai.

1939 m. rugsėjo 20 d., jau po pradėtų nacistinės Vokietijos ir SSRS karinių veiksmų Lenkijoje, nacistinė Vokietija jau buvo parengusi sutartį, pagal kurią Lietuva būtų tapusi Vokietijos protektoratu, tačiau tuo metu SSRS vyriausybė pasiūlė Vokietijos užsienio reikalų ministrui Joachimui von Ribbentropui, pasirašusiam minėtąjį paktą, atvykti į Maskvą ir aptarti galimybę dalį SSRS kariuomenės užimtos Lenkijos teritorijos iškeisti į Lietuvą. Rugsėjo 28 d. tarp J. von Ribbentropo ir SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo pasirašyta oficiali Nacistinės Vokietijos–SSRS draugystės ir sienos sutartis, kurios slaptuoju protokolu pakeistos kai kurios rugpjūčio 23 d. protokolo nuostatos. Pavyzdžiui, šiuo atveju Lietuva perėjo į SSRS įtakos sferą, tačiau sykiu numatyta, jog nacistinei Vokietijai perduodama dalis Lietuvos teritorijos Suvalkijoje. Ilgainiui SSRS Baltijos valstybėms primetė savitarpio pagalbos sutartis ir pradėjo steigti karines bazes jose. 1940 m. birželį SSRS okupavo visas tris Baltijos valstybes. Taip Lietuva, Latvija ir Estija prarado savo valstybingumą pusamžiui.

Visgi, praėjus 50-čiai metų po Ribbentropo–Molotovo pakto pasirašymo, rugpjūčio 23-ioji suteikė naujos vilties okupuotų Baltijos valstybių gyventojams. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo suformuota 620 kilometrų grandinė iš 2 milijonų žmonių, kuria siekta pasauliui parodyti Ribbentropo–Molotovo pakto neteisingumą ir pasmerkti neteisėtą Baltijos valstybių okupaciją bei aneksiją. Gyvoji Baltijos kelio grandinė nusitiesė nuo Gedimino pilies iki ilgojo Hermano bokšto Taline. Taip buvo parodytas trijų Baltijos tautų apsisprendimas ir ryžtas atkurti nepriklausomybę.

Tačiau ar žinojote, o galbūt ir prisimenate, jog 1991 m. rugpjūčio 23 d., Baltijos valstybėms jau švenčiant laisvę ir nepriklausomybę, buvo suorganizuotas Liepsnojantis Baltijos kelias? Šia iniciatyva norėta dar kartą pasmerkti Ribbentropo–Molotovo paktą ir jo sukeltus neigiamus padarinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumui bei paremti atkurtų valstybių suverenitetą. Šią iniciatyvą, kaip ir Baltijos kelią, organizavo Lietuvos Sąjūdis, Latvijos liaudies frontas ir Estijos liaudies frontas. Liepsnojančio Baltijos kelio pavadinimas kilo nuo iniciatyvos pobūdžio: palei Vilniaus–Rygos–Talino automagistralę tam tikrais atstumais pavakare buvo uždegti laužai.

Apie Liepsnojančio Baltijos kelio iniciatyvą liudija ir mūsų archyve saugomas plakatas iš Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus dokumentų fondo. KRVA. F. 2058, ap. 1, b. 196, l. 26.

---

Įrašas parengtas remiantis vle.lt ir Angonitos Rupšytės straipsnio „1989 m. rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelias“ medžiaga.

Atnaujinimo data: 2026-08-21

Taip pat skaitykite:

Dalyvausime istorijos festivalyje „FORT-UNIJA“

Žolinė – tikėjimo ir tradicijų šventė

Filmų seansai archyve paskutinį rugpjūčio trečiadienį!

Vasara, tapusi prisiminimu: 1938 m. birželio 28–liepos 8 d. moksleivių stovykla Giruliuose

Prieš 100 metų Lietuva neteko Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno