Žolinė – tikėjimo ir tradicijų šventė Įdomieji dokumentai
Rugpjūčio 15 d. visas katalikiškasis pasaulis švenčia Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmes. Lietuvoje ši šventė labiau žinoma kaip Žolinė. Tai viena seniausių ir garbingiausių Švč. Mergelei Marijai skirtų liturginių švenčių.
Šios iškilmės ištakos siekia IV a., kai jos buvo pradėtos švęsti Rytų krikščionių tradicijoje, o Vakarų Bažnyčioje šventė paplito VI–VII a. Nors tikėjimas Švč. Mergelės Marijos ėmimu į dangų gyvavo per amžius, 1950 m. lapkričio 1 d. popiežius Pijus XII apaštališkąja konstitucija Munificentissimus Deus iškilmingai paskelbė tikėjimo tiesą, kad Švč. Mergelė Marija, baigusi savo žemiškąjį gyvenimą, su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę.
Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų slėpinys per šimtmečius įkvėpė ne tik liturgiją bei pamaldumą, bet ir sakralinį meną. Šiai iškilmei buvo dedikuojamos bažnyčios, kuriami altoriai ir paveikslai. Šio slėpinio vaizdavimas yra vienas reikšmingiausių krikščioniškojo meno ikonografijoje – dažniausiai Švč. Mergelė Marija vaizduojama angelų keliama į dangų, o apačioje prie tuščio kapo lieka susirinkę apaštalai. Šis ikonografinis siužetas šimtmečius kartotas altoriuose, paveiksluose, freskose ir skulptūrose, tapdamas neatsiejama katalikiškojo sakralinio paveldo dalimi.
Lietuvoje ši iškilmė glaudžiai susipynusi su liaudies pamaldumu ir žemdirbiškomis tradicijomis. Šią dieną tikintieji į bažnyčias nuo seno neša pašventinti žolynų, javų, daržovių ir gėlių puokštes kaip padėkos už gamtos dovanas ženklą. Pašventinti žolynai buvo parnešami į namus ir saugomi visus metus. Tikėta, kad jie saugo namus nuo nelaimių, o prireikus gali būti naudojami kaip apsaugos ir palaiminimo ženklas žmonėms, gyvuliams ar laukams.
Žolinė per amžius išliko ne tik liturgine iškilme, bet ir gyva tradicija, atsispindinčia mūsų krašto žmonių tikėjime, papročiuose ir sakraliniame pavelde. Minint šią iškilmę, dalijamės XX a. 6–7 dešimtmečių bažnyčių nuotraukomis, kuriose atsiskleidžia Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų slėpinys Kauno arkivyskupijos šventovėse.
1-oji nuotrauka – Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. XX a. 6-7 dešimtmečių nuotrauka. KRVA. F. 2314, ap. 12, b. 3, l. 46.
2-oji nuotrauka – Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios didysis altorius. XX a. 6-7 dešimtmečių nuotrauka. KRVA. F. 2314, ap. 12, b. 3, l. 49.
3-oji nuotrauka – Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius. XX a. 6-7 dešimtmečių nuotrauka. KRVA. F. 2314, ap. 12, b. 2, l. 27.
4-oji nuotrauka – Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didysis altorius. XX a. 6-7 dešimtmečių nuotrauka. KRVA. F. 2314, ap. 12, b. 5, l. 22.
Atnaujinimo data: 2026-08-14
Taip pat skaitykite:
Dalyvausime istorijos festivalyje „FORT-UNIJA“
Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena
Filmų seansai archyve paskutinį rugpjūčio trečiadienį!
Vasara, tapusi prisiminimu: 1938 m. birželio 28–liepos 8 d. moksleivių stovykla Giruliuose
Prieš 100 metų Lietuva neteko Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno