2025-10-20

Spalio 19-oji – Centralinio valstybės archyvo įkūrimo diena Įdomieji dokumentai

1921 m. spalio 19 d. buvo įkurtas Centralinis valstybės archyvas.

Kuriantis nepriklausomai Lietuvos Respublikai, vienas valstybės prioritetų buvo susigrąžinti išvežtas kultūrines vertybes Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo metu. 1919 m. gegužės 28 d. buvo įkurta Valstybės archeologijos komisija, kuri išsikėlė pamatinius uždavinius ieškoti ir saugoti Lietuvos „senovės liekanas“, rinkti žinias apie senovės paminklus ir aprašyti juos, užsiimti moksliniais tyrimais. Vienas iš Valstybės archeologijos komisijos siekių buvo išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti archyvinius dokumentus.

1919 m. vasarį pastebėta, jog Kauno miesto krautuvėse pradėta archyvinius dokumentus naudoti prekėms vynioti. Toks neatodairiškas elgesys privertė Valstybės archeologijos komisiją imtis nemenkos užduoties apsaugoti Lietuvos archyvinius dokumentus nuo sunaikinimo. 1919 m. birželio 27 d. Kauno miesto ir apskrities karo komendantas Juozas Mikuckis išleido įsakymą, kuriuo gyventojams liepta grąžinti archyvinius dokumentus ir juos sunešti į Kauno miesto muziejų iki 1920 m. sausio 10 d. Per šį laikotarpį į muziejų buvo sunešta apie 2000 pūdų (1 pūdas = 16 kg) archyvinių dokumentų.

1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo išleistas Valstybės archeologijos komisijos įstatymas, kuriuo išsikeltas tikslas ne tik rinkti, saugoti ir tyrinėti Lietuvos „praeities liekanas“, bet taip pat steigti vietos archeologijos ir istorijos muziejus ir archyvus. Tų metų rudenį pradėta rimčiau svarstyti apie atskirų patalpų archyvams pritaikymą. 1919 m. spalio 31 d. Valstybės archeologijos komisija savo žinion perėmė Kauno gubernijos įstaigų archyvą, tuomet įsikūrusį Didžiojoje Totorių gatvėje.

Valstybės archeologijos komisijos pastangomis per porą metų buvo sukaupta ir surinkta nemaža dalis archyvinių dokumentų. Šių dokumentų gausesnį „kaupimąsi“ paskatino ir politinės priežastys. Antai 1920 m. liepos 9 d. pasirašyta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos pastarąją įpareigojo sugrąžinti nemažą dalį Lietuvos kultūros vertybių, išvežtų iš Lietuvos Pirmojo pasaulinio karo metais, tame tarpe ir archyvinių dokumentų. 1921 m. liepos 9 d. pradėta gausiai grąžinti archyvinius dokumentus iš Sovietų Rusijos į Lietuvą. Per 1921-uosius metus buvo atgabenta 17 vagonų su archyviniais dokumentais. Didžiojoje Totorių gatvėje įsikūrusio archyvo saugyklose pradėta stigti vietos naujiems dokumentams saugoti.

Valstybės archeologijos komisija sukauptiems archyviniams dokumentams saugoti išsirūpino Kauno tvirtovės VII forto patalpas. 1921 m. spalio 11–12 d. naujai paskirtas Centralinio valstybės archyvo direktorius Kazimieras Oleka Kauno VII fortą perėmė iš Krašto apsaugos ministerijos. Spalio 19 d. Švietimo ministeris Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą.

Centralinis valstybės archyvas veikė nuo 1921 m. spalio 19 d. iki pirmosios sovietinės okupacijos. Centralinio valstybės archyvo vedėjais buvo šie žmonės: Kazimieras Oleka (1921-1922), Konstantinas Andrejevas (1922–1935) ir Juozapas Stakauskas (1935–1940 m. liepos 31 d.). Beveik visu tarpukario laikotarpiu Centralinis valstybės archyvas buvo vienintelis valstybės archyvas Lietuvos Respublikoje. Atgavus Vilniaus kraštą, Lietuvoje veikė du valstybės archyvai: Centralinis valstybės archyvas Kaune ir Vilniaus valstybinis archyvas.

Lietuvos valstybiniuose archyvuose šiuo metu dirba apie 400 darbuotojų. Džiaugiamės, jog mūsų darbas vis labiau pastebimas ir įvertinamas!

1-asis dokumentas – Kauno miesto ir apskrities karo komendanto kpt. J. Mikuckio įsakymas, draudžiantis naikinti archyvinius dokumentus ir nurodantis juos perduoti archyvui. 1919 m. gruodžio 18 d. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 7, l. 79.

2-asis dokumentas – VII forto, kuriame 1921-1940 m. veikė Centralinis valstybės archyvas, aeronuotrauka. 1939 m. KRVA. F. 218, ap. 4, b. 246, l. 1-1.

3-asis dokumentas – Pirmojo Centralinio valstybės archyvo direktoriaus Kazimiero Olekos LR vidaus paso kortelė. 1920 m. birželio 2 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 7977.

4-asis dokumentas – Pirmojo Centralinio valstybės archyvo direktoriaus Kazimiero Olekos LR vidaus paso kortelė. 1920 m. birželio 2 d. KRVA. F. 66, ap. 1, b. 7977, a.p.