Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Įdomieji dokumentai
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, dalinamės laikinosios sostinės herbo projektu – vienu ryškiausių tarpukario Kauno simbolių.
1931 m. gegužės 2 d. įsigaliojus vietos savivaldybių įstatymams, kurių du straipsniai buvo skirti miestų herbams ir jų naudojimui, iškilo aktualus klausimas – Kauno miesto herbo atnaujinimas. 1933 m. pabaigoje Kauno miesto burmistru tapęs Antanas Merkys ėmėsi aktyviai rūpintis miesto heraldikos klausimais. Naujojo Kauno miesto herbo projektui parengti buvo pasamdytas dailininkas Jonas Juozas Burba, kuris, remdamasis istoriniais šaltiniais, miesto legendomis bei Tado Daugirdo Pirmojo pasaulinio karo metais sukurtu herbo etalonu, ėmėsi šios užduoties.
Dėl naujojo Kauno miesto herbo projekto buvo surengti du posėdžiai – 1934 m. rugsėjo 24 d. ir gruodžio 28 d. Jų metu kilo diskusijų, koks gyvūnas turėtų būti vaizduojamas herbe. Remiantis T. Daugirdo užrašyta legenda, galutiniu pasirinkimu tapo tauras. Be to, abiejuose posėdžiuose daugiausia dėmesio skirta klausimui, ar ant tauro galvos turėtų būti vaizduojamas kryžius. A. Merkio siūlymu nuspręsta kryžių herbe vaizduoti. Atsižvelgdamas į posėdžių metu pateiktas pastabas, dailininkas J. Burba pakoregavo herbo projektą ir pateikė jį Kauno miesto tarybai galutiniam patvirtinimui.
Tačiau net ir pakoreguotas herbo projektas sulaukė kritinių pastabų. 1935 m. kovo 6 d. dailininkas Petras Rimša asmeniškai kreipėsi laišku į Kauno miesto burmistrą A. Merkį, ragindamas dar kartą peržiūrėti J. Burbos parengtą herbo projektą. Jame P. Rimša atkreipė dėmesį į kelias netiksliai pavaizduotas detales. Pirmiausia jam užkliuvo herbe vaizduojamo tauro stovėsena, stuburo anatomija, uodegos padėtis ir ragų forma, kurios, jo manymu, neatitiko tikrovės. Pasak dailininko, tauras turėjo spinduliuoti vyriškumo požymiais, taip simboliškai išreiškiant miesto ir laikinosios sostinės stiprybę.
Atsižvelgęs į P. Rimšos pastabas, dailininkas J. Burba dar kartą pakoregavo herbo projektą, kurio galutinį variantą Kauno miesto taryba patvirtino 1935 m. gegužės 2 d. Patvirtintame herbe buvo vaizduojamas stačiakampis, apačioje suapvalintas herbinis skydas, kuriame pavaizduotas stovintis baltas tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Tų pačių metų spalio 11 d. Kauno miesto herbas buvo oficialiai patvirtintas Vidaus reikalų ministro Juliaus Čapliko įsakymu. Vis dėlto šis miesto herbas naudotas neilgai – 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir įsitvirtinus komunistinei santvarkai, miesto herbo naudojimas buvo nutrauktas.
Remtasi Edmundo Rimšos „Kauno miesto herbas XV-XX a.“ Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1994.
---
1-asis dokumentas – vienas iš Jono Juozo Burbos parengtų Kauno miesto herbo variantų. 1934-1935 m. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 940, l. 35.
2-asis dokumentas – Petro Rimšos pataisytas Kauno miesto herbo eskizas. 1935 m. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 940, l. 36.
3-asis dokumentas – galutinis Kauno miesto herbo variantas. 1935 m. KRVA. F. 219, ap. 1, b. 940, l. 37.
Atnaujinimo data: 2026-02-11
Taip pat skaitykite:
LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve
1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys
Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!
Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve