Prisimenant Lietuvos kariuomenės vadą generolą Silvestrą Žukauską Įdomieji dokumentai

1918 m. lapkričio 23 d. buvo pasirašytas Apsaugos ministerijos įsakymas nr. 1, kuriuo pradėta organizuoti nepriklausomos Lietuvos kariuomenė. Besikuriančiai Lietuvos kariuomenei netrukus teko nemenkas uždavinys – apginti Lietuvos nepriklausomybę nuo besiveržiančių bolševikų, bermontininkų ir lenkų karinių pajėgų.

Šiandien kviečiame prisiminti vieną ryškiausių asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos kariuomenės kūrimo – gen. Silvestrą Žukauską (1860-1937 m.). 1919 m. balandžio 26 d. S. Žukauskas paskirtas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininku, o gegužės 7 d. – vyriausiuoju kariuomenės vadu.S. Žukauskas tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadu.

S. Žukauskas itin pasižymėjo kovose prieš bolševikus. Sovietų Rusijos kariuomenė dar 1918 m. pabaigoje pradėjo veržtis Lietuvos teritorijos link. 1919 m. gegužės 18 d. S. Žukausko vadovaujama kariuomenė pradėjo puolimą prieš bolševikus Panevėžyje. Rugpjūčio 29 d. bolševikai iš Lietuvos visiškai išstumti. Rugsėjo 26 d. S. Žukauskas buvo atleistas iš vyriausiojo kariuomenės vado pareigų, kadangi jį pradėta įtarinėti turint ryšių su lenkų karine organizacija POW.

1920 m. vasario 23 d., Kauno įguloje kilus kareivių sukilimui, S. Žukauskas vėl buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės vadu. Tuo metu kariuomenės vadui rūpėjo išspręsti Kauno įguloje kilusius nesutarimus. Vis dėlto, norėdamas išvykti į Kyjivą, S. Žukauskas paprašė būti atleistas iš vyriausiojo kariuomenės vado pareigų. 1920 m. birželio 14 d. jo prašymas buvo patenkintas.

1920 m. rudenį karinis konfliktas tarp lietuvių ir lenkų eskalavosi. Spalio 1 d., po nesėkmingų kautynių Seinuose, S. Žukauskas buvo paskirtas Armijos vadu. Spalio 5 d. S. Žukauskui buvo suteiktas generolo laipsnis. Tuo metu jam teko nemenka užduotis – atremti lenkų pajėgas puolamame Vilniuje. Deja, apginti sostinės nepavyko – spalio 9 d. Vilnius buvo užimtas. Vis dėlto lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenė sustabdė lenkų veržimąsi ties Musninkais, Širvintomis ir Giedraičiais. Nors nėra visiškai žinoma, ar gen. S. Žukauskas organizavo Širvintų ir Giedraičių kontrpuolimą, 1927 m. už šias kautynes jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

Karininkų gretose buvo jaučiamas nepasitenkinimas gen. S. Žukausku dėl jo galimų sąsajų su Lenkija. Pretenzijų jo atžvilgiu vis daugėjo, todėl 1921 m. gegužės 29 d. gen. S. Žukauskas buvo atleistas nuo Armijos vado pareigų. Birželio 11 d. paskirtas generolu ypatingiems reikalams prie krašto apsaugos ministro. Birželio 25 d. išleistas į atsargą.

1923 m. birželio 6 d. gen. S. Žukauskas buvo atšauktas iš atsargos ir vėl paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. Tuo metu Lietuva jau buvo apgynusi savo nepriklausomybę ir jokių karinių operacijų nevykdė. Gen. S. Žukauskui svarbiausia buvo palaikyti lietuvių karininkų moralę, jog šie nepamirštų Nepriklausomybės kovų idealų. 1928 m. sausio 28 d.gen. S. Žukauskas, jo paties prašymu, buvo išleistas į atsargą. Po jo išėjimo į atsargą naujas kariuomenės vadas nebuvo paskirtas, o ši institucija panaikinta.

1937 m. gen. S. Žukausko sveikata ėmė sparčiai blogėti. Artimieji jo sveikata itin susirūpino, todėl gen. S. Žukauskas išsiųstas gydytis svetur. Deja, padėti generolui nebepavyko – 1937 m. lapkričio 26 d. Silvestras Žukauskas mirė. Palaidotas Kauno evangelikų kapinėse, kurios sovietmečiu buvo suniokotos, todėl jo tiksli laidojimo vieta iki šiol nėra žinoma.

Prisimindami Lietuvos kariuomenės įkūrimo aplinkybes, niekaip negalime atsiribotinuo šią kariuomenę kūrusių asmenybių. Gen. S. Žukausko indėlis Nepriklausomybės kovose buvo neabejotinai reikšmingas. Tą įrodo ir oficialus jo nuopelnų įvertinimas – gen. S. Žukauskas buvo apdovanotas visų laipsnių Vyčio kryžiaus, Latvijos ir Čekoslovakijos ordinais ir medaliais. Jo atminimas taip pat įamžintas Karo muziejaus sodelyje – 1938 m. lapkričio 23 d. pastatytas paminklas gen. S. Žukauskui. Paminklas sovietų buvo taip pat suniokotas, 1990 m. vasario 16 d. atstatytas.

Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi 1921 m. gen. Silvestro Žukausko (KRVA. F. 66, ap. 1, b. Ž-4, l. 5 a.p-7, šį pasą generolas gavo išėjęs į atsargą, paso duomenys perbraukti jam mirus) ir 1920 m. jo žmonos Juzefinos Hasvardaitės-Žukauskienės Lietuvos Respublikos vidaus pasai (KRVA. F. 66, ap. 1, b. Ž-115, l. 3 a.p.-5, paso duomenys perbraukti jai mirus). Kviečiame susipažinti!

Atnaujinimo data: 2024-11-27

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve