Vladas Daumantas – meno istorikas ir kolekcininkas, prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Įdomieji dokumentai

Ar esate girdėję apie meno istoriką, kolekcininką, bibliofilą Vladą Daumantą (1885–1977), savo veikla taip pat prisidėjusį prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo?

Vladas Daumantas (iki 1916 m. – Vladislovas Dzimidavičius) gimė 1885 m. vasario 12 d. (kitais duomenimis – vasario 24 d.) Kražiuose. Nuo pat mažumės buvo imlus mokslams. Baigęs mokslus Kražiuose, vėliau lavinosi Palangoje ir Liepojoje. 1906–1911 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, tačiau toliau kunigystės kelio nesirinko. Vėliau išvyko mokytis į Šveicariją. 1912–1916 m. mokėsi istoriją ir meno istoriją Fribūro universitete.

Tuo metu Fribūro universitete telkėsi lietuvių intelektualų bendruomenė, kuri kėlė tikslą garsinti Lietuvos nepriklausomybės klausimą užsienyje. Vienas jų – Vladas Daumantas, kuris taip pat įsitraukė į politinę ir visuomeninę veiklą, siekiant garsinti Lietuvos vardą ir atkurti nepriklausomybę. V. Daumantas dalyvavo lietuvių katalikų studentų draugijos „Rūta“ veikloje, vėliau kartu su bendražygiais perorganizavo ją į draugiją „Lituania“. Prie šios draugijos buvo įsteigtas komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti, kuriame V. Daumantas užėmė iždininko pareigas. V. Daumantas prisijungė prie Lietuvos informacijos biuro Lozanoje. Biurui persikėlus į Šveicariją, netrukus pradėta organizuoti tarptautines lietuvių konferencijas: Berno (1916, 1917), Hagos (1916) ir Lozanos (1916, 1918), kurių metu V. Daumantas padėjo savo bendražygiui konferencijų pirmininkui Juozui Purickiui rengiant dokumentus, rašant protokolus. V. Daumantas pasižymėjo meniniais gebėjimais, todėl šiuo laikotarpiu sukūrė reprezentacinę lietuvišką atributiką (pvz., herbą su vyčiu) ir sudarė Lietuvos žemėlapį su etnografinėmis sienomis, kuris turėjo 4 leidimus.

Jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vladas Daumantas perėjo į valstybinę tarnybą, tačiau ilgainiui pasitraukė iš politikos. 1919 m. sausio 10 d. Mykolo Šleževičiaus vyriausybė paskyrė V. Daumantą kaip nepriklausomos Lietuvos įgaliotąjį atstovą Šveicarijoje. 1919 m. balandį–gegužę kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo derybose su Lenkija dėl Lietuvos pripažinimo ir valstybinių sienų nustatymo. 1923 m. apsistojo Kaune. 1924–1941 m. Kauno apygardos teisme dirbo prisiekusiuoju vertėju, kadangi mokėjo daug kalbų. 1931–1935 m. priklausė XXVII knygos mėgėjų draugijai, buvo vienas jos steigėjų. Mėgo kolekcionuoti įvairius meno kūrinius ir knygas, o jo butas K. Donelaičio gatvėje priminė muziejų.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vladas Daumantas buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas. Dalis jo surinktos kolekcijos liko Lietuvoje. Emigracijoje V. Daumantas toliau domėjosi įvairiomis kultūros ir meno vertybėmis, mėgo lankytis antikvariatuose. 1971 m. rugpjūčio 21 d. išėjo Amerikos lietuvių laikraščio „Draugas“ priedas, kuriame buvo išspausdintas Juozo Prunskio straipsnis „Knygų aistros apimtas vyras. Nuostabūs spaudos ir meno rinkiniai“ apie V. Daumantą. 1977 m. liepos 7 d. Vladas Daumantas mirė Čikagoje, pašarvotas Mažeikos-Evans laidotuvių koplyčioje. Po jo mirties JAV surinkta V. Daumanto kolekcija pasirūpino Kazys Varnelis.

Atnaujinimo data: 2026-02-12

Taip pat skaitykite:

LitvakSIG tyrėjų apsilankymas archyve

1936 m. Valstybės radiofono Kauno programų statistiniai duomenys

Kviečiame dalyvauti „Gyvo archyvo dienų“ renginiuose!

Archyve lankėsi filmų kūrėjai Audronė Kosciuškienė ir Justinas Lingys

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivių apsilankymas archyve