Kodėl tarpukario Lietuvoje traukiniuose pradėti tikrinti moksleiviai? Įdomieji dokumentai
Naujiems mokslo metams įsibėgėjant, miestų gatvės vėl prisipildė šurmulio – rytais būriai moksleivių viešuoju transportu skuba į pamokas. Prieš šimtą metų daugelio moksleivių pagrindinė transporto priemonė buvo traukiniai. Jais kasdien į mokyklas ir namo keliaudavo užmiesčio vaikai.
Siekiant sumažinti kelionių išlaidas, mokyklos išduodavo mokiniams specialius pažymėjimus pigesniems traukinių bilietams. Tiesa, ne visi šia lengvata naudojosi sąžiningai - pasitaikydavo atvejų, kai moksleiviai savo lengvatinius pažymėjimus tiesiog perleisdavo giminaičiams ar pažįstamiems.
Dėl šio piktnaudžiavimo 1926 m. rugsėjį Geležinkelių valdyba įsakė traukinių palydovams pradėti tikrinti keleivių asmens dokumentus, jeigu keleivis važiuoja su lengvatiniu bilietu. Jei patikrintas asmuo negalėdavo įrodyti esąs mokinys, būdavo laikoma, kad jis keliauja be bilieto.
Reaguodama į tai, 1926 m. rugsėjo 11 d. Švietimo ministerija išsiuntė skubų prašymą visų mokyklų direktoriams - griežčiau prižiūrėti pažymėjimų išdavimą ir pasirūpinti, kad kiekvienas mokinys turėtų asmens liudijimą.
Iš esmės nuo tarpukario laikų pagrindinis kelionių su lengvata principas išlieka identiškas ir šiandien – pigesnis bilietas galioja tik kartu su lengvatinį statusą įrodančiu dokumentu.
Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos prašymas visų aukštesniųjų ir viduriniųjų mokyklų direktoriams dėl lengvatinių pažymėjimų išdavimo tvarkos palaikymo. 1926 m. rugsėjo 11 d. KRVA. F. 165, ap. 1, b. 41, l. 57.